Soko G-2 Galeb

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio G-2)
Soko G-2 Galeb
G-2 Galeb
Tipas treniruočių lėktuvas
šturmo lėktuvas
Gamintojas SOKO
Kūrėjas VTI Žarkovo
Pirmas skrydis 1961 m. liepos 3 d.
Pradėtas naudoti 1965 m. liepos 30 d.
Būsena naudojamas
Pagrindiniai naudotojai Serbija
Libija
Pagaminta vnt. 248[1]

Soko G-2 Galeb (serb. Galeb reiškia kiras) – dvivietis, vieno variklio reaktyvinis treniruočių lėktuvas, tačiau galintis atlikti ir lengvojo šturmo lėktuvo funkciją. Gamintas Jugoslavijos „SOKO“ aviacijos gamykloje. Šis orlaivis buvo pirmasis masiškai gamintas reaktyvinis lėktuvas Jugoslavijoje ir visame Balkanų regione.

G-2A Jugoslavijos oro pajėgose
Serbijos oro akrobatų grupė su „Galeb“
Lėktuvas neparengtame pakilimo take
Orlaivio profilis
Soko G-2 privačioje kolekcijoje

Projekto atsiradimo priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. šešto dešimtmečio pabaigoje Jugoslavijos oro pajėgos ieškojo kuo pakeisti iki tol naudotus senstančius amerikietiškus „Lockheed T-33 Shooting star“. Jugoslavijos Aeronautikos institutas „VTI Žarkovo“ (serb. Vazduhoplovnotehnički institut Žarkovo) pasiūlė sukonstruoti lėktuvus patiems.

Jugoslavijos oro pajėgos norėjo turėti lėktuvą pritaikytą kilti nuo neparengtų pakilimo takų. Tai buvo neįprastas variantas reaktyviniams lėktuvams, todėl jugoslavų konstruktoriai turėjo kurti sustiprintą važiuoklę, kuri išlaikytų didesnius krūvius.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1957 m. „VTI Žarkovo“ pradėjo darbus ties lėktuvu T-32 (vėjo tunelyje) ir T-33 (vandens tunelyje).[3][4] Pasirinkta sparnų konfigūracija buvo panaši kaip ir italų treniruočių lėktuvo Aermacchi MB-326, kurto panašiu metu.

Pirmasis prototipas „Galeb-1“ į orą pakilo 1961 m. liepos 3 d., jį pilotavo Ljubomir Zekavica.[5] Orlaivio fiuzeliaže buvo sumontuotos trys guminės kuro talpos. Gana greitai po bandomojo skrydžio buvo parengta ir antroji modifikacija „Galeb-2“. Pastaroji išlaikė tą pačią išvaizdą, tačiau korpuse liko tik dvi kuro talpos, dar dvi buvo sumontuotos lėktuvo sparnuose. Galiausiai pagal antrąjį prototipą buvo pradėta serijinė G-2 gamyba.

Per galutinius lėktuvo bandymus, 6200 m aukštyje Galeb išvystė 780 km/h maksimalų greitį. Taip pat paaiškėjo, jog didžiausias pakilimo aukštis siekė iki 9000 m, nes kabinoje nebuvo oro slėgio reguliavimo įrenginių. Pastarųjų buvo atsisakyta projektavimo metu, nes reikiamą įrangą būtu reikėję importuoti, kas galėjo projektą pabranginti 15 %.

1963 m. „Soko“ gaminys buvo pristatytas Prancūzijoje Paryžiaus aviacijos parodoje.[1]

1964 m. buvo pradėta masinė lėktuvo gamyba.

1965 m. liepos 30 d. Jugoslavijos oro pajėgos priėmė lėktuvus į tarnybą.

1974 m. buvo sukurtas „G-2A-E“ eksportinis variantas. Jame buvo įmontuota oro slėgį kabinoje reguliuojanti įranga.

1981 m. sausio 6 d. Jugoslavijos oro pajėgos priėmė į tarnybą paskutinį pagamintą „Soko G-2 Galeb“ treniruočių lėktuvą.

Per beveik 20 metų „Soko“ pagamino 248 lėktuvus, 132 iš jų eksploatavo Jugoslavija, beveik tiek pat buvo nusipirkusios Libijos oro pajėgos.

Variklis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiam orlaiviui buvo pasirinktas 1951 m. britų kompanijos Rolls Royce sukurtas variklis „Viper Mk22-6“. Oru jį turėjo aprūpinti dvi oro paėmimo angos. Variklį jugoslavai gamino pagal nusipirktą licenciją. Iki pirmo remonto variklis tarnaudavo apie 1000 valandų, galėdavo išvystyti 11,12 kN trauką.

Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • G-2A

Dvivietis reaktyvinis lėktuvas

  • G-2A-E

Dvivietė eksportinė lėktuvo versija

  • G-2Š

Neginkluota versija

  • G-3 Galeb-3

Eksportinės versijos prototipas, turėjęs galingesnį variklį, galėjęs pakilti su dvigubai didesniu ginkluotės svoriu.

Operacijų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„G-2A“ buvo naudoti Bosnijoje ir Hercegovinoje, juos turėjo Jugoslavijos 105-asis naikintuvų pulkas.

  • Pirmasis Kongo karas

Šio konflikto metu Jugoslavija palaikė Mobutu Sese Seko valdžią, jai perdavė tris „J-21 Jastreb“ ir vieną „G-2 Galeb“ treniruočių lėktuvą. Taip pat keturis Mig-21 PFM.

  • Libija
    • 2011 m. Libijos pilietinio karo metu, Muamaro Kadafi valdžia šiuos lėktuvus naudojo atakuoti sukilėlius. Vienas „G-2“ buvo sunaikintas prancūzų Dassault Rafale naikintuvo, kai virš Misratos miesto pažeidė NATO nustatytą neskraidymo zoną.[6]
    • 2014 m. antrojo Libijos pilietinio karo metu, islamistų pajėgos sugebėjo perimti 2–4 lėktuvus.[7] Ar jie tinkami naudoti, nėra žinoma.
  • Laisvoji rinka

Prieš prasidedant Jugoslavijos karams, apie 12 šių orlaivių buvo parduoti amerikiečių karo lėktuvų supirkėjams. Maždaug 5 „Galeb“ lėktuvai šiuo metu yra registruoti civilinės aviacijos registre.[8]

Šalys naudotojos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Esamos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Serbija
  • Serbijos oro pajėgos 2015 m. naudojo 1 lėktuvą.[9]

Buvusios naudotojos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Bosnija ir Hercegovina
  • N.D.
 Indonezija
  • Turi vieną lėktuvą muziejuje.
 Jugoslavija
  • Iširusi valstybė.
 Kroatija
  • 3 lėktuvus užgrobė per „Audros operaciją“.
 Libija
  • G2A-E versijos apie 116 lėktuvų.
 Zairas
  • 1-ą lėktuvą 1997 m. nusipirko pagal Jugoslavijos-Prancūzijos kontraktą.
 Zambija
  • 2 lėktuvus nusipirko 1971 m.

Specifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tipas
Ekipažas 2 pilotai
Keleivinės vietos
Ilgis 10,34 m
Aukštis 3,28 m
Sparnų ilgis 11,62 m
Sparnų tipas tiesūs sparnai
Sparnų kampas
Sparnų plotas 19,43 m²
Tuščioji masė 2 620 kg
Pilnoji masė 3 337 kg
Maksimali masė 4 300 kg
Variklis (-iai) 1 reaktyvinis Viper Mk 22-6
Traukos jėga 11,12 kN
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis 780 km/h
Mach 0,8
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis 11 000 m
Skrydžio nuotolis 1200 km
Kovinis skrydžio nuotolis 970 km
Kilimo greitis 22,8 m/s
Kuro atsargos
krydžio trukmė


Ginkluotė

  • Du 12,7 mm kalibro kulkosvaidžiai įmontuoti lėktuvo nosyje.
  • Keturi tvirtinimo taškai, leidžiantys prikabinti 300 kg masės bombų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.