Frydrichas Šmalcas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Frydrichas Šmalcas 1839 m.

Johanas Frydrichas Leberechtas Šmalcas (vok. Johann Friedrich Leberecht Schmalz, rus. Фридрих Готлибович Шмальц; 1781 m. birželio 25 d. Vildenborne (dab. Caico priemiestis) – 1847 m. gegužės 23 d. Drezdene) – Vokietijos ir Rusijos imperijų žemės ūkio mokslininkas, pedagogas.

Biografija

Gimė ir augo stambaus žemvaldžio šeimoje, dar vaikystėje įgijo pirmuosius praktinius įgudžius žemės ūkio srityje. 1804 ir 1806 metais išsinuomavo du ūkius prie Ceico prie Altenburgo ir juos sėkmingai valdė, nors tam tinkamo išsilavinimo ir neturėjo. 1812 m. Rytprūsių vyriausybė jam leido administruoti dideles valdas, kurias jis sugebėjo paversti pelningomis. Vadovaudamas ūkiams Kusuose ir Naujuosiuose Vingerupiuose (abu prie Gumbinės), nepaisant sunkios pradžios, atvedė juos į pavyzdinių gretas. Savo patirti dirbant su valstiečiais lietuvininkais vėliau išdėstė knygutėse „Apie mano ūkininkavimą ...“ (išleista 1829 m.) bei „Lietuviški pažangos žingsniai“ (išl. 1843 m.).

Tuo pačiu metu F. Šmalcas redagavo vietinę ūkininkų spaudą, joje paskelbė vertingų straipsnių. Publikuodamas medžiagą iš pačių įvairiausių žemės ūkio sričių jis patraukė ne tik specialistų dėmesį Rytprūsiuose, bet ir besiribojančioje Rusijos imperijoje.

1821 m. Frydrichas Šmalcas išrenkamas Gumbinės apygardos (1818 m. pertvarkytos iš Lietuvos departamento) Žemės ūkio draugijos sekretoriumi, o 1829 m. už nuopelnus mokslui Jėnos universitetas jam suteikė akademinį filosofijos daktaro laipsnį. Tais pačiais metais jis pakviečiamas į Dorpato universitetą profesoriauti ir vadovauti katedrai. Šioje aukštojoje mokykloje F. Šmalcas dėstė žemės ūkio disciplinas, gretimame Altkusthofo dvare (dabar est. Vana Kuuste) 1834 m. įkūrė mokomąjį ūkį.

Dirbdamas dėstytoju dalyvavo tiriamosiose ekspedicijose po įvairias Rusijos imperijos vietoves. Gyvendamas Dorpate parašė daugybę vertingų ir skaitytojams patrauklių dalykinių knygų apie augalininkystę ir gyvulininkystę. 1845 m. Frydrichas Šmalcas paliko Universitetą ir grįžo į savo ūkį Kusuose. Mirė keliaudamas pas giminaičius į Drezdeną. Savo amžininkams jis liko neginčiajamu autoritetu laukininkystės ir ūkio vedimo srityse tiek Rytprūsiuose, tiek ir Baltijos šalyse.

Bibliografija

• Erfahrungen im Gebiete der Landwirthschaft, 7 Bände. – Leipzig: Verlag J. F. Gleditsch, 1814–1842
• Mittheilungen aus dem Gebiete der Landwirthschaft. In Verbindung herausgegeben von J. G. Koppe, F. Schmalz, G. Schweitzer und F. Teichmann, 3 Bände. – Leipzig: Verlag J. F. Gleditsch, 1818, 1820 u. 1825
• Versuch einer Anleitung zum Bonitiren und Klassificiren des Bodens. – Leipzig: Verlag J. F. Gleditsch, 1824
  • (Neue Auflage im Verlag F. Fleischer Leipzig 1833)
• Ueber meine Wirthschaften in Kussen und Neuweide. – Gumbinnen: 1829
• Die große Wichtigkeit des Kartoffelbaues in land– und staatswirthschaftlicher Hinsicht. – Königsberg: 1829
• Die Lehre vom Dünger, oder gründliche Anleitung zur Production, richtigen Behandlung und zweckmäßigen Anwendung der verschiedenen Düngerarten auf dem productiven Boden. – Leipzig: Verlag Baumgärtner, 1831
• Versuch einer Beantwortung der Frage: ist es gut, oder wohl gar nothwendig, daß die Landwirthschaft wissenschaftlich behandelt werde? Einladungsschrift für die zu Altkushof bei Dorpat neue errichtete landwirthschaftliche Lehranstalt. – Riga und Dorpat: Eduard Franzen´s Buchhandlung, 1834
• Theorie des Pflanzenbaues mit Beispielen aus der Erfahrung im Großen erläutert und bestätigt. Eine Anleitung für Landwirthe, Forstmänner und Gärtner, die den möglich höchsten Ertrag aus dem Boden ziehen wollen. – Königsberg: Verlag Gebr. Bornträger, 1840
• Anleitung zur Kenntniß und Anwendung eines neuen Ackerbausystems. Auf Theorie und Erfahrung gegründet. – Leipzig: Verlag Brockhaus, 1842
• Littauisches Vorwaertsschreiten. – Gumbinnen: 1843

Literatūra

• Neuer Nekrolog der Deutschen Jg. 25, 1847, Tl. 1 (1849), S. 378–382.
• Ludwig Stieda. Schmalz, Johann Leberecht Friedrich // Allgemeine Deutsche Biographie (ADB). Band 31 – Leipzig: Duncker & Humblot, 1890, S. 621–624.
• Deutschbaltisches Biographisches Lexikon 1710–1960. Herausgegeben von Wilhelm Lenz. – Köln–Wien: Böhlau Verlag, 1970, S. 684–685.
• Juhan Kahk. Albrecht Daniel Thaer und das Baltikum. // Wissenschaftliche Zeitschrift der Humboldt–Universität zu Berlin, Mathematisch-Naturwissenschaftliche Reihe Jg. 27, 1978, S. 37–42.
• Биографический словарь профессоров и преподавателей Имп. Юрьевского Университета за сто лет его существования 1802–1902 г., т. I. – Юрьев: 1902 г.