Fritz Leiber
| Fritz Leiber | |
|---|---|
| |
| Fritz Leiber ir rašytoja Katherine MacLean 10-ajame Pasaulio Fantastikos Konvente, Čikaga (JAV), 1952 m. | |
| Gimė | 1910 m. gruodžio 24 d. Čikaga (JAV) |
| Mirė | 1992 m. rugsėjo 5 d. (81 metai) San Fransiskas (JAV) |
| Tautybė | amerikietis |
| Pilietybė | JAV |
| Sutuoktinis (-ė) | Jonquil Stephens Margo Skinner |
| Vaikai | Justin Leiber |
| Veikla | rašytojas, scenaristas, poetas, šachmatininkas |
| Sritis | Kalavijas ir burtai, maginė fantastika, fantastika, siaubo |
| Žinomas (-a) už | Fafhrdas ir Pilkasis Peliautojas, „The Big Time“ |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Hugo premija, Nebula premija, Pasaulio maginės fantastikos premija ir kt. | |
 Vikiteka |
Fritz Leiber |
Fritz Leiber (1910 m. gruodžio 24 d. – 1992 m. rugsėjo 5 d.) – JAV maginės fantastikos, mokslinės fantastikos ir siaubo rašytojas, labiausiai žinomas kūrinių serija apie Fafhrdą ir Pilkajį Peliautoją. Fritz Leiber taip pat sugalvojo pavadinimą Kalavijas ir burtai (angl. Sword and sorcery) ir kartu su Robert E. Howard bei Michael Moorcock yra laikomas vienu šio žanro įtakingiausių rašytojų bei pradininkų.
Be prozos rašymo jis taip pat aktyviai žaidė šachmatų turnyruose[1][2], vaidino kine bei teatre, rašė pjeses, kūrė eilėraščius.[2]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Fritz Leiber gimė dviejų aktorių šeimoje ir nuo mažens taip pat domėjosi vaidyba. Būdamas aštuoniolikos metų, 1928 m., jis gastroliavo su tėvų Šekspyro teatro įmone „Fritz Leiber & Co“. Vėliau studijavo Čikagos universitete, pateko į Phi Beta Kappa draugiją, 1932 m. su pagyrimu baigė bakalauro studijas psichologijoje ir fiziologijoje. Nuo 1932 iki 1933 m. laikydavo mišias kaip pasaulietinis skaitytojas (angl. lay reader) ir studijavo Teologijos seminarijoje Menhetene, Niujorke, tačiau jos nebaigė. Taip pat 1933 – 1934 m. studijavo filosofiją Čikagos universitete, bet ir jos nebaigė. Maždaug 1934 m., dar vaidindamas tėvų teatro įmonėje bei karts nuo karto kine, pradėjo rašyti apsakymus. 1936 m. sausį vedė Jonquil Stephens ir 1938 m. susilaukė sūnaus Justin.
1939 m. žurnale „Unknown“ buvo pirmą kartą išspausdintas jo apsakymas – istorija apie du vagis Fafhrdą ir Pilkajį Peliautoją „Two Sought Adventure“.
Jungtinėms Valstijoms pradėjus kariauti Antrajame pasauliniame kare, Fritz Leiber nusprendė prisidėti įsidarbindamas lėktuvų įmonėje „Douglas Aircraft Company“ kokybės tikrintoju, tačiau apsakymus teberašė ir karts nuo karto publikuodavo įvairiuose fantastikos žurnaluose.
Didžiausią įtaką Fritz Leiber ankstyvajai kūrybai padarė H. P. Lovecraft „Cthulhu Mythos“. Leiberis aktyviai susirašinėjo su Lovecraftu paskutiniaisiais šio gyvenimo metais, pats rašė „Cthulhu Mythos“ apsakymus (pvz., „Paskendusi žemė“ (angl. The Sunken Land), taip pat yra parašęs kelias esė apie patį Lovecraftą kaip asmenybę ir rašytoją. Viena jų, pavadinimu „Literatūros Kopernikas“ (1949 m.) padėjo Lovecraftui susilaukti platesnio pripažinimo ir už fantastikos gerbėjų rato.
Šeštajame dešimtmetyje Leiberis jau buvo pripažintas fantastikos rašytojas, kaip garbės svečias dalyvaudavo fantastikos mėgėjų konventuose, už savo kūrybą laimėjęs Hugo premija bei kitus apdovanojimus.
1969 m. mirus žmonai, Leiberis persikėlė gyventi į San Fransiską, kentė nuo depresijos ir alkoholizmo. 1977 m. parašė fantastinį romaną „Our Lady of Darkness“, kurio pagrindinis veikėjas buvo žmoną praradęs alkoholikas rašytojas. Aštuntajame dešimtmetyje gyveno skurde, vis dar daug gėrė. Rašytojas Harlan Ellison rašė, kaip supyko sužinojęs, kad garsusis tiek apdovanojimų susirinkęs Leiberis savo knygas turi rašyti ant kriauklės padėta sena spausdinimo mašinėle. 1976 m. kitas rašytojas Marc Laidlaw, apsilankęs pats Fritz Leiber, taip pat rašė nustebęs, kokiame mažame skurdžiame kambaryje jis gyvena.[3]
Paskutiniaisiais metais Leiber užsidirbo pakankamai pinigų pragyvenimui iš licenciją naudoti jo personažus nusipirkusių „Dungeons and Dragons“ kūrėjų, vaidmenų žaidimų įmonės TSR, Inc.
1992 m. Fritz Leiber dar kartą vedė, seną draugę, žurnalistę ir poetę Margo Skinner. Tais pačiais metais, grįždamas iš fantastikos konvento Londone, Leiberis prarado sąmonę, ir po kelių savaičių mirė nuo insulto.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmosios Leiberio istorijos buvo įkvėptos „Cthulhu Mythos“, Karlo Jungo darbų, rašytojo Robert Graves kūrinių. Rašytojas mėgo kates, ir kačių temos dažnai sutinkamos jo kūryboje. Pirmajame jo publikuotame apsakyme „Two Sought Adventure“ („Unknown“ žurnalas, 1939 m.) aprašyti du pagrindiniai antiherojai, vagys draugai Fafhrdas bei Pilkasis Peliautojas, tapo jo garsiausiais veikėjais, apie kuriuos vėliau parašė dar ne vieną kūrinį. 1943 m. tame pačiame žurnale dalimis per eilę numerių buvo publikuotas ir jo siaubo fantastikos romanas „Conjure Wife“, o žurnale „Astounding Science Fiction“ – romanas „Gather, Darkness“.
1947 m. buvo išleista pirmoji rašytojo knyga – „Night's Black Agents“, apsakymų rinkinys. 1950-aisiais vėl išleistas romanas „Gather, Darkness“, šį kart kaip vientisa knyga.
1958 m. išleista Leiberio knyga „The Big Time“ laimėjo Hugo premiją. Vis gi nepaisant ne vienos išleistos ir kritikų pripažinimo susilaukusios knygos, dauguma garsiausių jo kūrinių vis dar buvo apsakymai, daugiausia siaubo arba apie jo antiherojus vagis. Apsakymus apie Fafhrdą ir Pilkąjį Peliautoją Leiberis rašė maždaug penkiasdešimt metų.
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Viso Leiberis už savo apsakymus, apysakas bei romanus yra gavęs šešis Hugo apdovanojimus ir nominuotas dar šešiems, tris Nebula premijas ir nominuotas dar septynioms, du Pasaulio maginės fantastikos apdovanojimus ir nominuotas dar trims. Be šių apdovanojimų, yra gavęs Hugo bei kitas premijas už su fantastika susijusią veiklą, pavyzdžiui, Hugo už fantastikos naudojimą reklamose (1962 m).
- Hugo premija už geriausią romaną už „The Big Time“ (1958 m.)
- Hugo premija už geriausią romaną už „The Wonderer“ (1965 m.)
- Hugo premija už geriausią apysaką už „Gonna Roll The Bones“ (1968) m.
- Nebula premija už geriausią apysaką už „Gonna Roll The Bones“ (1968) m.
- Hugo premija už geriausią romaną už „Ship of Shadows“ (1970 m.)
- Hugo premija už apysaką „Nesvetingas Lankhmaras“ (angl. Ill Met In Lankhmar, 1971 m.)
- Nebula premija už apysaką „Nesvetingas Lankhmaras“ (angl. Ill Met In Lankhmar, 1971 m.)
- Pasaulio maginės fantastikos premija už geriausią apsakymą už „Belsen Express“ (1976 m.)
- Hugo premija už geriausią apsakymą už „Catch That Zeppelin“ (1976 m.)
- Nebula premija už geriausią apsakymą už „Catch That Zeppelin“ (1975 m.)
- Maginės fantastikos didmeistrio titulas Gendalfo apdovanojimuose (1975 m.)
- Pasaulio maginės fantastikos premija už gyvenimo pasiekimus (1976 m.)
- Locus premija už geriausią rašytoją (gyvenimo pasiekimus, 1977 m.)
- Pasaulio maginės fantastikos premija už geriausią romaną už „Our Lady of Darkness“ (1978 m.)
- Didmeistrio titulas už gyvenimo pasiekimus Nebula apdovanojimuose (1982 m.)
- Bremo Stokerio premija už gyvenimo pasiekimus siaubo žanre (1987 m.)
Taip pat, Leiberio kūryba buvo daugybę kartų nominuota, ir laimėjo, Balrog premiją, BFA premiją ir kitas. Taip pat, jau po rašytojo mirties, 2011 m. išleistas jo apsakymų rinkinys „Fritz Leiber: Selected Stories“ gavo Locus premiją už geriausią rinkinį.
Nuorodos ir šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Fritz Leiber biografija „Populiariosios kultūros muziejaus“ portale
- Fritz Leiber puslapis Interneto fantastikos duomenų bazėje
- Fritz Leiber puslapis IMDB
- Fritz Leiber kūriniai Project Gutenberg portale
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://file770.com/the-chess-lives-of-fritz-leiber-and-george-r-r-martin/
- ↑ 2,0 2,1 http://billwall.phpwebhosting.com/articles/fritz_leiber.htm
- ↑ Laidlaw, Marc, "On Our Lady of Darkness," in the anthology Horror: Another 100 Best Books, edited by Stephen Jones and Kim Newman, Carroll & Graf, 2005.