Frensistaunas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Frensistaunas
angl. Francistown
Bus terminal.jpg
Autobusų stotis

Frensistaunas
21°10′25″ p. pl. 27°30′45″ r. ilg. / 21.17361°š. pl. 27.51250°r. ilg. / 21.17361; 27.51250 (Frensistaunas)Koordinatės: 21°10′25″ p. pl. 27°30′45″ r. ilg. / 21.17361°š. pl. 27.51250°r. ilg. / 21.17361; 27.51250 (Frensistaunas)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė: Botsvanos vėliava Botsvana
Rajonas: Šiaurės rytų rajonas
Parajonis: Frensistaunas
Įkūrimo data: 1897 m.
Meras: Shadrack Nyeku
Gyventojų (2006): 85 363
Altitudė: 1 001 m
Frensistauno ir jo apylinkių nuotrauka iš palydovo

Frensistaunas yra antras pagal dydį Botsvanos miestas, kuriame gyvena apie 113.315 gyventojų (2001 m. duomenys), ir dažnai vadinamas „šiaurės sostine“. Miestas įsikūręs rytų Botsvanoje, apie 400 km nutolęs nuo sostinės Gaborono į šiaurės rytus. Frensistaunas yra Tati ir Inchvės upių sandūroje, o netoli teka Šašė upė (Limpopo intakas). Už 90 km yra tarptautinė siena su Zimbabve. Frensistaunas buvo pietų Afrikos aukso karštligės centras, tad iki šiol šalyje dar yra išlikusių senų ir apleistų kasyklų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors žmonių pėdsakai aptinkami maždaug prieš 80.000 metų, tačiau rašytiniai įrodymai yra kur kas jaunesni. Ndebele gentys perėjo teritoriją 1820-aisiais link jų kelio į Bulavają, atnešdami savo kultūrą į šiaurrytinės Botsvanos Kalanga sritį. Manoma, kad Nyangabgwe buvo artimiausias kaimas Frensistaunui, kuris buvo lankomas europiečių. Čia lankėsi Robertas Moffatas kartu su aukso ieškotoju Karlu Mauchu. Pastarasis rado aukso 1876 m. ties Tati upe.

Dabartinis miestas buvo įsteigtas 1897 m. Jis buvo pavadintas Danielio Francio garbei, kuris buvo Anglijos žvalgytojas ir valdė miesto žemes nuo 1869 m.

Iš pradžių mieste buvo tik viena gatvė, einanti į rytus paraleliai geležinkeliui. Šioje gatvėje buvo kelios kompanijos, tarp jų viešbutis ir trys bankai. Miestas buvo padalintas į juodaodžių ir baltaodžių zonas.

Nuo 1966 m. nepriklausomybės paskelbimo miestas buvo sujungtas.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bakalanga genties, kuri yra antra pagal dydį tautinė grupė Botsvanoje, žmonės tradiciškai gyvena centre miesto ir aplink supančioje teritorijoje. Pastaruoju metu mieste padaugėjo nelegalių imigrantų iš kaimyninės Zimbabvės.

Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas yra pagrindinis transporto centras. Geležinkelio linija jungia miestą su Hararės miestu Zimbabvėje. Ta pati linija veda į sostinę Gaboroną. Miestas taip pat turi vietinį oro uostą su dviem pakilimo takeliais, įsikūrusį 2 km nuo miesto. 2003 m. miestas turėjo 29.223 keleivių pralaidumą.