Francisco Morazán

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
José Francisco Morazán Quezada
Centrinės Amerikos federacijos prezidentas
General Francisco Morazán.JPG
Gimė: 1799 m. spalio 3 d.
Tegusigalpa
Mirė: 1842 m. rugsėjo 15 d. (42 metai)
San Chosė
Centrinės Amerikos federacijos prezidentas
Ėjo pareigas: 1830 m. – 1839 m.
Ankstesnis: José Francisco Barrundia
Vėlesnis: Diego Vigil Cocaña
Išsilavinimas: juristas
Commons-logo.svg Vikiteka: Francisco MorazánVikiteka
Parašas
Firma G.Morazan.JPG

Chosė Fransiskas Morasanas Kesada (isp. José Francisco Morazán Quezada; 1799 m. spalio 3 d. – 1842 m. rugsėjo 15 d.) – karinis ir politinis Centrinės Amerikos veikėjas, Centrinės Amerikos federacijos, Hondūro, Salvadoro ir Kosta Rikos prezidentas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Tegusigalpoje, iš Korsikos kilusių kreolų šeimoje. Įgijo teisininko išsilavinimą. 1821 m. tapo armijos leitenantu, dalyvavo Komajagvoje vykusiame Hondūro nepriklausomybės paskelbime. 1824 m. Hondūro valdžios paskirtas Generaliniu sekretoriumi, 1826 m. išrinktas į atstovų rūmus, buvo liberalų partijos lyderis. Po perversmo 1827 m. suimtas. Vėliau pabėgo į Salvadorą, iš ten – į Nikaragvą ir pradėjo rengti armiją prieš Hondūro valdžią. Įsiveržė į Hondūrą ir 1827 m. lapkričio 11 d. netoli Sabanagrandės nugalėjo generolo Justo Milla pajėgas. Lapkričio 26 d. įžengė į Komajagvą ir buvo paskelbtas šalies prezidentu.

Fransiskas Morasanas 1828-1829 m. nugalėjo konservatorių pajėgas Hondūre ir Gvatemaloje. 1829 m. kaip liberalų atstovas perrinktas Hondūro prezidentu. 1830 m. Morasanas išrinktas Centrinės Amerikos federacijos prezidentu, persikėlė į Gvatemalą, o Hondūro prezidento pareigas patikėjo José Santos del Valle. Savo valdymo metu toliau kovojo su konservatyviomis pajėgomis, 1835 m. perrinktas antrai kadencijai.

1837 m. dėl katalikų bažnyčios teisių Gvatemaloje suvaržymo prasidėjo sukilimas, be to, išplito choleros epidemija. Nors Morasanui pavyko įvesti dalinę tvarką, tačiau iš Federacijos pasitraukė Hondūras ir Kosta Rika, kur konservatoriai užėmė valdžią. Vėliau pasitraukė ir Nikaragva su dalimi Gvatemalos.

1839 m. išrinktas Salvadoro, kur dar vadė liberalai, prezidentu. 1840 m. organizavo karinį žygį į Gvatemalą, bet buvo nugalėtas jos prezidento Rafaelio Kareros. 1840 m. balandžio 5 d. Morasanas atsistatydino iš visų postų ir išvyko pradžioje į Kolumbiją, paskui – Čilę ir Peru. 1841 m. su grupe šalininkų iš Gvajakilio atvyko į Kosta Riką ir ten pasiskelbė prezidentu. Tačiau po kelių mėnesių buvo suimtas ir sušaudytas centrinėje San Chosė aikštėje.

Fransiskas Morasanas laikomas Hondūro tautos didvyriu, jo vardu pavadintas Fransisko Morasano departamentas.