Francesco di Giorgio
Frančeskas di Džordžas (it. Francesco di Giorgio, 1439–1502 m.) – XV a. pb. italų renesanso dailininkas, skulptorius, architektas ir inžinierius iš Sienos.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Frančeskas di Džordžas (ar pilniau Frančeskas di Džordžas Martinis) gimė 1439 m. Sienoje. Pakrikštytas rugsėjo 23 d. Jis buvo vienu iš universaliausių to meto asmenybių, „renesanso žmogus“, vadinamas „Sienos Leonardu da Vinčiu“. Manoma, kad jis mokėsi pas Sienos dailininką Vekjetą ir galbūt pas Sano di Pietro. Veiklą pradėjo kaip miniatiūristas. Buvo paveiktas Sienoje dirbusio skulptoriaus Donatelo, miniatiūristų Liberalės da Veronos ir Džirolamo da Kremonos. Skulptūroje jį paveikė florentiečiai Antonijus del Polajuolas ir Andrėja del Verokjas, su kurių darbais jis susipažino Florencijoje. Apie 1468−1475 m. jis dalinosi dibtuvėmis su Sienos dailininku Neročijumi de Landžiu. Savo darbuose Frančeskas di Džordžas derino Sienos mokyklos lyriškumą su Florencijos mokyklos rimtumu. Garsiausiais jo skulptūros darbais yra bronziniai Sienos katedros angelai-kandeliabrai. Taip pat jis Sienos katedrai sukūrė bronzinių reljefų ir medinė Šv. Jono Krikštytojo skulptūra šiuo metu yra katedros muziejuje. Jo dizainui priskiriami keli garsiųjų Sienos katedros marmurinių grindų fragmentai. Vienintelis jo datuotas tapybos darbas (1475 m.) yra „Šv. Naktis“ (dabar Sienos pinakotekoje).
1477 m. Frančeskas di Džordžas stojo tarnauti keletą metų Urbino hercogui Federikui de Montefeltrui karo inžinieriumi ir architektu. Jo projektams priskiriamos 136 tvirtovės ir įtvirtinimai. Jis tikriausiai užbaigė Urbino valdovų rūmų statybas. Porto Erkolės miestelyje jis užėmė civilines pareigas: 1480 m. prioro, 1485 m. magistrato ir 1487 m. podestos. Jo talentas turėjo paklausą. Jis dirbo Neapolyje ir pabuvojo Milane, kur dirbo Sforcoms ir tikriausiai susitiko Leonardą da Vinčį, kuris turėjo ir anotavo vieną jo manuskriptų. Jis parašė „Civilinės ir karinės architektūros traktatą“ (Trattato di architettura civile e militare). Minėta, kad jis kūrė medalius. Tarp architektūros darbų neabejotinas jo šedevras yra maža Santa Maria del Calcinaio bažnytėlė Kortonoje, užsakyta 1484 m. ir pastatyta daug vėliau su nemažai pakeitimų. Jam priskiriamas San Sebastiano in Vallepiatta bažnyčios dizainas Sienoje ir lauko minos išradimas. Frančeskas di Džordžas mirė 1502 m. Sienoje.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
„Šv. Naktis su šv. Bernardu ir Tomu Akviniečiu“ (Nacionalinė Sienos pinakoteka)
-
Sienos katedros angelai-kandeliabrai
-
„Šv. Naktis“ (Metropoliteno muziejus, Niujorkas)
-
Santa Maria del Calcinaio bažnyčios interjeras, Kortona
-
Santa Maria del Calcinaio bažnyčios eksterjeras, Kortona