Food Not Bombs

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Food Not Bombs (liet. maistas, ne bombos) – laisva jungtis nepriklausomų kolektyvų, tiekiančių nemokamą veganišką arba vegetarišką maistą alkstantiems. Food Not Bombs ideologija teigia, kad korporacijų ir vyriausybių prioritetų daugybė yra paskirstyta taip, kad pertekliaus laikotarpiu vis dar egzistuotų alkis. Tam, kad tai parodyti (ir sumažinti išlaidas), dažnai (bet ne visada) dideli kiekiai paruošiamo maisto būna pagaminta iš perteklinių produktų, kurie kitu atveju parduotuvių, kepyklų ar prekybos centrų būtų tiesiog išmetami.

Pirminiai Principai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Food Not Bombs

Food Not Bombs yra iniciatyva pamaitinti kiekvieną alkstantį. Pasiskirstę asmenys surenka tiek produktų, kiek gali, iš kurių vėliau gaminami dideli kiekiai maisto, kuris patiekiamas nemokamai tiems, kurie alkani. Pagrindiniai iniciatyvos grupės požiūriai yra šie:

  • Jei vyriausybės ir didžiosios kompanijos visame pasaulyje skirtų tiek pat laiko ir energijos tam, kad pamaitintų žmones, kiek skiria karui, niekas nebūtų alkanas.
  • Pasaulyje yra pakankamai maisto pamaitinti kiekvienam, tačiau didelė jo dalis yra beprasmiškai išmetama, o tai yra tiesioginis kapitalizmo ir militarizmo rezultatas.
  • Veganiškas maistas yra sveikas ir taikus.

Food Not Bombs taip pat siekia atkreipti visuomenės dėmesį į skurdą ir benamius dalindami maistą viešose vietose. Yra keturi Food Not Bombs filosofijos principai:

Kiekvienas, norintis gaminti valgį, gali gaminti, o kiekvienas norintis valgyti, gali valgyti. Food Not Bombs siekia į tai įtraukti kiekvieną.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Food Not Bombs

Food Not Bombs buvo pradėta 1980-aisiais, Kembridže, Masačiusetse, JAV, kai grupė prieš branduolinius ginklus protestuojančių aktyvistų pradėjo ant miesto sienų purkšti frazę „Pinigus Maistui, Ne Bomboms“. Vėliau frazė buvo sutrumpinta iki „Maistas, Ne Bombos“ („Food Not Bombs“) ir tapo grupės pavadinimu. Dar vėliau grupė nusprendė frazę paversti gyva praktika. Turtingų banko vadovų, rėmusių branduolinius projektus susirinkimo metu grupė ėmė dalinti nemokamą maistą trijų tūkstančių benamių žmonių miniai. Veiksmas buvo toks sėkmingas, kad grupė ėmė tai daryti reguliariai.

Vėlyvais 1980-aisiais San Franciske atsirado kita Food Not Bombs grupė. Ši grupė greitai patyrė didelę įtampą, nes buvo priversta kovoti du „Muilo karus“ su miesto merais A. Agnos’u ir F. Jordan’u. Agnos’as iniciavo pirmą konfrontaciją pasiųsdamas riaušių policiją tam, kad ši sustabdytų Food Not Bombs akciją. Grupė buvo užsispyrus ir, nors jos nariai buvo daug kartų suimti, nenustojo tiekti nemokamą maistą. Pasitelkę žiniasklaidos pagalbą aktyvistai buvo suprasti vietinės bendruomenės ir susilaukė jos palaikymo. Tačiau grupės nariai ir toliau buvo pastoviai sumušami ir areštuojami policijos. Bet grupė išsiplėtė, į akcijas ateidavo vis daugiau žmonių ir policijai veikti buvo vis sunkiau. Food Not Bombs grupės nariai ėmė filmuoti policijos veiksmus vaizdo kamera ir naudodamiesi teisine sistema mėgino sustabdyti policijos savivalę.

10-ajame dešimtmety Bostono Food Not Bombs grupė taip pat susilaukė šiokios tokios vietinės policijos opozicijos. Vis dėlto, į tai reagavusios demonstracijos, lokalių bažnyčių solidarūs pasiūlymai bei galimas negatyvus viešumas pavertė šią opoziciją nepraktiška.

1995-ųjų San Francisko rinkimų kandidatas W. Brown pažadėjo nutraukti atakas prieš Food Not Bombs. Brown’as laimėjo rinkimus.

Iš dalies dėl žiniasklaidos dėmesio, kurį pritraukė Food Not Bombs grupės priešinimasis San Franciske, kitos grupės pradėjo kurtis visame pasaulyje. Food Not Bombs toliau kaupė jėgas dėšimtajame dešimtmety ir surengė keturis tarptautinius susirinkimus: 1992 ir 1996 m. San Franciske, 1996 m. Atlantoje ir 2005 m. Filadelfijoje. Food Not Bombs grupės įsitraukė į antiglobalizacinį judėjimą 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, dalyvavusio pasipriešinimo prieš APEC (Asia-Pacific Economic Cooperation) veiksmuose Vankuveryje 1997-aisiais, Tarptautiniame Karnavale Prieš Kapitalizmą 1999-ųjų birželio 18 d., bei tų pačių metų „Sietlo Mūšyje", kuris sustabdė Pasaulio Prekybos Organizacijos susitikimą.

Food Not Bombs stipriai įsitraukė ir į antikarinį judėjimą, kilusį 2002–2003 m. priešinantis 2003-ųjų invazijai Irake.

2006 m. Teksaso Universiteto Ostine prezentacijos metu FTB antiteroristinės veiklos pareigūnas priskyrė Food Not Bombs ir Indymedia prie galimų ryšių su teroristais turėtojų.

Šiuo metu pasaulyje yra beveik 200 aktyvių Food Not Bombs grupių, kurių dauguma vis dėlto yra Šiaurės Amerikoje. Food Not Bombs turi nesuvaržytą struktūrą: kiekviena grupė priima kelis bendriausius principus ir atlieka tokią pat srities veiklą, tačiau kiekviena grupė gali nepriklausomai priimti savus sprendimus priklausomai nuo bendruomenės reikmių. Be nemokamo maisto dalijimo, daugelis Food Not Bombs grupių taip pat yra susijusios su bendruomenine prieš skurdą, karą ar rasizmą nukreipta veikla.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]