Fontenblo rūmai

Fontenblo rūmai Palais et parc de Fontainebleau *
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Prancūzija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	ii, vi
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 160
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1981 (5-oji sesija)
Vikiteka:	Fontenblo rūmai
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Fontenblo rūmai arba Fontenblo pilis (pranc. Château de Fontainebleau /fɔ̃tɛnblo/) – buvusi karališkoji rezidencija Fontenblo, Senos ir Marnos departamente, apie 60 km į pietryčius nuo Paryžiaus, Prancūzijoje. Viena didžiausių Prancūzijos karalių rezidencijų; renesanso, ampyro ir kitų architektūros stilių paminklas.

Rūmus sudaro: renesansiniai Karaliaus rūmai (architektai Žilis Le Bretonas, Filiberas Delormas, Žanas Bulonas, skulptorius Žermenas Pilonas); išliko dalis viduramžių pilies su 5 kiemais (Ovaliniu, Baltojo žirgo), pasagos formos laiptais (architektas Žanas Diuserso), renesansiniu ir manieristiniu dekoru papuoštais Pranciškaus I (dailininkas Rosas Fiorentinas) ir Henriko II (architektas Filiberas Delormas, dailininkai Frančeskas Primatičas, Nikolas del Abatė) flygeliais, puotų sale, ampyriniais apartamenais, Didžiuoju parteriu (kraštovaizdžio architektas Andrė Le Notras), angliškuoju parku (kraštovaizdžio architektas Maksimiljenas Žozefas Hiurto); rūmuose gausi paveikslų galerija.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viduramžiais rūmų vietoje stovėjo karališkasis medžioklės dvaras, 1137 m. pastatytas Liudviko VI Storojo, XIII a. išplėstas Liudviko IX.^[1] 1527 m. beveik visas dvaras perstatytas – iš senojo pastato išlikęs vos vienas bokštas.^[2] XVI–XVII a. rūmuose dirbusių menininkų kūrybos apraiška vadinama Fontenblo mokykla.^[3] Erdvūs rūmų sodai sukurti Le Notro, taip pat dirbusio Versalio rūmuose.^[2] 1685 m. Fontenblo rūmuose Liudvikas XIV pasirašė Nanto edikto atšaukimą (Fontenblo ediktą), panaikinusį hugenotų tikėjimo laisvę Prancūzijoje.^[1]^[4] Fontenblo rūmai buvo imperatoriaus Napoleono I pagrindinė rezidencija, kurioje jis 1812–1814 metais buvo įkalinęs Pijų VII, kol šis nepasirašė Prancūzijos ir Romos konkordato. Tais pačiais metais Napoleonas rūmuose atsisakė Prancūzijos sosto.^[1]