Fon Lušano chromatinė skalė
Fon Lušano chromatinė skalė (angl. Von Luschan's chromatic scale) – skalė, naudojama standartizuotam žmogaus odos spalvos nustatymui. Skalė pavadinta pagal jos išradėją Feliksą fon Lušaną (Felix von Luschan).
Skalė realizuota kaip 36 matinių stiklo plokštelių rinkinys. Plokštelių spalva lyginama su tiriamo žmogaus odos spalva tokioje kūno vietoje, kur ją mažiausiai veikia saulės spinduliuotė (pvz., pažastyje). Fon Lušano skalė buvo naudota nustatyti odos spalvai, kuri naudota žmonėms klasifikuoti rasių požiūriu. Tuo ji skiriasi nuo Ficpatriko skalės, kurią 1975 m. ją įvedė Harvardo dermatologas Tomas Ficpatrikas (Thomas B. Fitzpatrick) ir kuri skirta klasifikuoti žmones pagal jų odos gebėjimą įdegti.[1]
Fon Lušano skalė buvo plačiai naudota XX a. pirmą pusę antropologiniuose ir antropometriniuose tyrimuose. Ją naudoję tyrėjai ją laikė problemiška dėl prieštaringumo. Dažnai skirtingi tyrėjai, įvertinę to paties asmens odos spalvą, gaudavo skirtingus įvertinimus.
XX a. 6-to dešimtmečio pradžioje fon Lušano skalę praktiškai nustojo naudoti, buvo pereita prie metodų, paremtų atspindžio spektroskopija.
Ši lentelė sieja fon Lušano skalę su Ficpatriko skale, dabar naudojama dermatologijoje.
| Ficpatriko tipas | fon Lušano skalės įvertis |
Aprašas |
|---|---|---|
| I | 1–5 | Labai šviesi ar balta; „keltų“ tipas[2] |
| II | 6–10 | Šviesi; šviesiaodis europietis[2] |
| III | 11–15 | Vidutiniškai šviesi; tamsiaodis europietis[2] |
| IV | 16–21 | Vidutiniškai tamsi; „alyvuogių spalvos“ oda[2] |
| V | 22–28 | tamsi; „rudosios rasės“ tipas |
| VI | 29–36 | labai tamsi; „juodosios rasės“ tipas |
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- von Luschan F (1897). Beiträge zur Völkerkunde der Deutschen Schutzgebieten. Berlin: Deutsche Buchgemeinschaft.
- von Luschan F (1927). Völker, Rassen, Sprachen : Anthropologische Betrachtungen. Berlin: Deutsche Buchgemeinschaft.
- Von Luschan’s Chromatic Scale Archyvuota kopija 2013-01-11 iš Archive.is projekto (at bottom) and other anthropometric instruments at the Natural History Museum of Florence