Ferdousi
| Ferdousi | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Ferdousi atminimo statula Tūse | |
| Gimė | 940 m. Tūsas |
| Mirė | 1020 ar 1025 m. Tūsas |
| Veikla | poetas |
| Žinomas (-a) už | „Šachnamė“ |
Ferdousi (pers. فردوسی = Firdausī, gimęs apie 940 m., miręs 1020 arba 1025 m.) – X a. pab. ir XI a. pr. Irano poetas, epinės poemos „Šachnamė“ autorius. Laikomas didžiausiu iš klasikinių persų poetų.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nieko tikro nežinoma apie Ferdousi gimimo metus. Iš kelių jo paties užuominų apie savo amžių, manoma, kad jis gimė 940 m. Jo tikras vardas taip pat nežinomas. Įprastai naudojamas Abual Kazimo vardas yra patronimas. 1223 m. „Šachnamę“ į arabų kalbą išvertęs Fathas ibn Ali Bondaris poeto vardą pateikė taip: al Amiras al Hakimas Abual Kazimas Mansūras al Hasanas al Ferdousi al Tūsis. Ferdousi yra poeto pseudonimas ir neaišku, kodėl jis jį pasirinko. Anot legendos, užrašytos Florencijos manuskripte, kai poetas viešėjo Gaznevidų sultono Machmūdo (pradėjo valdyti 997 m.) dvare, pastarasis, sužavėtas jo poezijos, pavadino jį Ferdousi, kas reiškia „iš rojaus“. Visuose istoriniuose šaltiniuose sutariama, kad Ferdousi buvo kilęs iš Tūso, gal iš kaimo Bažo prie Tūso, Chorasane. Neabejojama, kad jo giminė buvo pasiturintys vietos žemvaldžiai.
Beveik nieko nežinoma apie Ferdousi iki 977 m., kai jis pradėjo rašyti „Šachnamę“, išskyrus tai, kad jis 970 m. susilaukė sūnaus. Apie jo žmoną nežinoma nieko. Kai kurie jo poezijos komentatoriai mano, kad moteris, paminėta „Šachnamės“ Bižano ir Manižos istorijoje, tikriausiai yra poeto aliuziją į žmoną. Jei tai tiesa, tai ji turėjo būti raštinga, mokėjo groti arfa ir, tikėtina, taip pat kilusi iš kilmingos giminės kaip poetas. Iš tos pačios istorijos įžangos turinio, manoma, kad poetas jaunystėje buvo gana pasiturintis. Pati Bižano ir Manižos istorija poetiškai yra prastesnio stiliaus nei „Šachnamė“, tad tikima, kad tai yra jo jaunystėje sukurta poezija, kurią jis įtraukė į poemą. Iki to laiko, kai pradėjo „Šachnamę“, Ferdousi, kuriam tuo metu buvo 38-eri metai, neabejotinai turėjo būti parašęs kitų eilių, tačiau ši kūryba neišliko. Kai kurie priskiriami kūriniai iš to meto tikriausiai visgi nėra jo.
„Šachnamė“ (tiesiogiai verčiant: „Karalių knyga“) buvo sumanyta ir pradėta kaip epas persų poeto Abu Mansūro Dakikio. Savo ruožtu poema turėjo būti paremta Abu Mansūro Abd al Razako „Karalių knygos“, kuri tikriausiai buvo Bucharos dvaro bibliotekoje, pasakojimais. 977 m. mirus Dakikiui, Ferdousi sumanė ją pratęsti ir planavo kelionę į Bucharą, tačiau jo draugas atidavė jam Dakikio eilių rankraštį ir poetas galėjo pradėti darbą namie. „Šachnamėje“ Ferdousi užsiminė, kad jį pinigais rėmė Mansūras, Abu Mansūro Mohamedo sūnus, ištikimas draugas ir jo eilių gerbėjas. Tai vienintelis kartas, kada poetas užsiminė, kad jis buvo kažkieno finansiškai remiamas. Iš eilių taip pat aiškėja, kad jis gerbė ir jo tėvą Abu Mansūrą bei pritarė jų politinėms pažiūroms. 987 m. Mansūras buvo suimtas Nišapūre sultono valdžios, pergabentas į Bucharą ir nužudytas. Nuo šio įvykio Ferdousi atsiliepimai apie save prarado šviesų charakterį. Poetas skundėsi ilgu amžiumi, skurdu ir nerimu dėl savęs.
994 m. Ferdousi baigė pirmąją „Šachnamės“ versiją, tačiau ją tobulino toliau papildydamas naujomis istorijomis ir pažymėjo poemą galutinai baigta 1010 m. kovą. 999 m. pradėjęs istoriją apie Anaširovaną, jis skundėsi skaudančiomis kojomis, prastu regėjimu, iškritusiais dantimis, apgailėjo jaunystės klaidas. Iš poezijos sprendžiama, kad 1002 m. poetas buvo gana geros nuotaikos, tačiau šis metas greitai baigėsi, ir 1004 m. panegirikoje sultonui Machmūdui jis skundėsi skurdu ir silpnumu, prašė sultono vizirio pagalbos. 1006 m. mirė jo sūnus. Po to poetas prašė sultono Machmūdo brolio Nasro pagalbos ir iš eilių aiškėja, kad iš sultono jis niekuomet nesulaukė jokios paramos. Taip pat aišku, kad poetas „Šachnamę“ platino dalimis. Jis taip pat gyrė Tūso valdytoją, tačiau niekur nepaminėjo, kad būtų gavęs iš jo ar Nasro kokios paramos. Kitoje vietoje jis užsiminė, kad galingi asmenys pas jį užeidavo nusirašyti poemos dalis ir vienintelis dalykas, kurio jis sulaukė, buvo žodžiai „gerai padaryta“.
Ferdousi tikriausiai praleido viso 35 metus, kurdamas „Šachnamę“. Poemoje pasakojama Persijos istorija nuo mitinių karalių iki Chosrovo II laikų. Viso ji sudaryta iš 60 000 ritminių eilučių ir poetas Dakikis buvo parašęs apie 1000 eilučių, kai ją pratęsė Ferdousi. 1018 ar 1019 m. po patikrinimų jis pilną poemą išsiuntė į Gazną. Taip pat paminėjo, kad jis tiki, kad sultonas Machmudas jam pasiuntė paramos, tačiau bet kokiu atveju jis jos nesulaukė. Ferdousi mirė, skirtingais liudijimais, 1020 ar 1025 m. ir buvo palaidotas už Tūso miesto vartų dėl šiitiško tikėjimo.
Pasak poeto Nizamio Arūzio, kuris aplankė Ferdousi kapą apie 1117 m. ir surinko pasakojimus apie jį, paruoštą septynių tomų „Šachnamės“ knygą poetas pristatė Gaznoje sultonui Machmūdui, tačiau pristatymas nesulaukė sėkmės. Tikriausiai prie to neprisidėjo ir poeto šiitiška tikėjimo pakraipa. Pažadėtas 60 000 drachmų atlygis buvo sumažintas iki 50 tūkst., o po to iki 20 tūkst. Nusivylęs poetas pradėjo leisti laiką tarp pirties ir alaus padavėjo, užuot skiręs dėmesį sultonui. Bijodamas sultono keršto Ferdousi naktį pabėgo ir po to šešis mėnesius slapstėsi Herate. Esą jis parašė 100 eilučių satyrą, kurioje išjuokė sultoną. Tabarastano emyras nupirko šią satyrą ir sunaikino bijodamas skandalo. Machmūdas esą vėliau atleido poetui ir nusiuntė kupranugarius su atlygiu. Poetas norėjo, kad jam mirus pinigai atitektų bent dukrai kaip kraitis, tačiau Ferdousi duktė pinigų atsisakė ir už juos buvo pastatytas karavansarajus prie Tūso. Sunku pasakyti, kiek Nizamio Arūzio istorijoje prasimanymai supinti su tikrais faktais.