Fiodoras Bergas
| Fiodoras Bergas | |
|---|---|
| |
| Fiodoras Bergas | |
| Gimė | 1793 m. gegužės 26 d. prie Sangastės, netoli Valgos, Estija |
| Mirė | 1874 m. sausio 18 d. (80 metų) Sankt Peterburgas |
| Veikla | Rusijos imperijos karinis ir valstybės veikėjas, generolas feldmaršalas |
 Vikiteka |
Fiodoras Bergas |
Fiodoras Bergas (vok. Friedrich Wilhelm Rembert von Berg, rus. Фёдор Фёдорович Берг, 1793 m. gegužės 26 d. prie Sangastės, netoli Valgos, Estija – 1874 m. sausio 18 d. Sankt Peterburgas) – Rusijos imperijos karinis ir valstybės veikėjas, generolas feldmaršalas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš nusigyvenusių Livonijos vokiečių dvarininkų. Įstojo į Dorpato universitetą, bet 1812 m. savanoriu išėjo į Rusijos armiją. Paskirtas junkeriu į Rygos korpuso Liepojos pėstininkų pulką, vėliau paskirtas į kvartirmeisterio dalinį. dalyvavo mūšiuose. Su pranešimu apie dalinio persikėlimą per Vyslos upę pasiųstas pas imperatorių Aleksandrą I, iš jo gavo poručiko laipsnį ir priimtas į imperatoriaus svitą. Dalyvavo 1813–1814 m. žygiuose, Leipcigo mūšyje, vykdė diplomatinius pavedimus. 1820 m. perėjo į diplomatinę tarnybą Rusijos pasiuntinybėse Miunchene, Romoje, Neapolyje, 1822 m. tikrasis valstybės patarėjas ir kamerheras. 1823-1825 m. vadovavo topografinėms žvalgybinėms ekspedicijos į Vidurinę Aziją, kurių metu buvo sudarytas Rusijos užkariautų žemių nuo Kaspijos jūros iki Aralo aprašas, padaryti vietovių žemėlapiai. Nuo 1826 m. šį darbą tęsė Konstantinopolyje. Kai ne be jo parengiamųjų darbų prasidėjo 1828-1829 m. Rusijos-Turkijos karas, grįžo į karinę tarnybą. Sužinojęs, kad prasidėjo 1831 m. sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje, dalyvavo baudžiamojoje ekspedicijoje. 1831-1843 m. Rusijos imperijos kariuomenės Lenkijos karalystėje štabo viršininkas. 1855-1861 m. Suomijos generalgubernatorius. 1856 m. grafas. 1863–1874 m. paskutinis Lenkijos karalystės vietininkas. Vadovavo 1863-1864 m. sukilimo malšinimui.[1] Ypatingų represijų ėmėsi po 1863 m. rugsėjo 19 d. pasikėsinimo į jį – Zamoiskių rūmai, per kurių langą buvo mesta bomba, buvo nugriauti. Nebuvo pagailėta net Frederiko Šopeno fortepijono. Nuo 1866 m. generolas feldmaršalas, Valstybės tarybos narys.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Fiodoras Bergas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 83 psl.
- Н.В Берг. Записки о польских заговорах и восстаниях
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Georgijaus ordino kavalieriai, Bergas Archyvuota kopija 2008-01-21 iš Wayback Machine projekto.