Fiodoras Abramovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Fiodoras Abramovas (rus. Фёдор Александрович Абрамов, 1920 m. vasario 29 d. Verkolos kaimas, Archangelsko sritis1983 m. gegužės 14 d. Leningradas) – rusų rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, 1948 m. baigė Leningrado universitetą. Apgynęs kandidatinę disertaciją dirbo Leningrado universitete, tarybinės literatūros katedros vedėjas.

Už drąsą karo metais įteiktas 2-ojo laipsnio Tėvynės karo ordinas, apdovanotas medaliais.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė realistinių romanų trilogiją „Priaslinai“: „Broliai ir seserys“ (Братья и сестры, 1958 m., lietuvių kalba 1982 m., „Dvi žiemos ir trys vasaros“ (Две зимы и три лета, 1968 m., liet. 1971 m., „Keliai ir kryžkelės“ (Пути-перепутья 1973 m., liet. 1983 m., ir trilogijos tęsinį – romaną „Namas“ (Дом 1978 m., liet. 1983 m.) [1]

Apysakos „Pelagėja“ (Пелагея, 1969 m., „Mediniai žirgai“ (Деревянные кони, 1970 m.), „Alka“ (Алька, 1972 m.) į lietuvių kalbą išverstos 1987 m. Apsakymai spausdinti periodikoje. Liko neužbaigtas romanas „Švari knyga“ (Чистая книга).

Kūrinių siužetinis pagrindas – Šiaurės Rusijos kaimo kasdienybė, dramatiški žmonių tarpusavio santykiai. Palyginus tikroviškai pavaizdavo kolūkinės sistemos nuskurdintą, tradicinių moralinių vertybių netekusį kaimą, reiškė tikėjimą valstiečio sieloje slypinčiu gėriu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Galina Michailova Visuotinė lietuvių enciklopedija, I t.
Commons-logo.svg

Vikiteka