Finizmas

Finizmas – iš finų kalbų perimtas žodis, sintaksės ypatybės ir kt. ne finų kalbose. Finizmų pasitaiko indoeuropietiškose slavų, germanų ir baltų kalbose, taip pat finų kalboms giminingose ugrų kalbose bei geografiškai arčiau esančiose tiurkų kalbose (pvz., čiuvašų, totorių).

Į lietuvių kalbą yra galimai patekęs vienas kitas spėtinas finizmas. Tarp tokių galimų kandidatų neretai įvardijami asiū̃klis, bùrė, kadagỹs, kìras, laĩvas, seliavà, šãmas, lopšỹs, sóra.^[1]^[2]

Latvių kalboje, anot M. Rudzytės, yra iki 500 finizmų.^[3] Iš dažnesnių minėtini: allaž 'dažniausiai, visada', kaija 'kiras', kukainis 'vabzdys', ķepa 'letena', launags 'pavakariai', liedags 'paplūdimys', loms 'sugautos žuvys, valkšna', maksa 'mokestis', nūja 'lazda', puika 'berniukas', puķe 'gėlė', sēne 'grybas', tērauds 'plienas', vajag 'reikia'.

Rusų kalboje vartojamų finizmų pavyzdžiai: пахта^[4] (pachta) 'virš vandens pakibusi uola', сельга (sel’ga) 'akmenuotas kalvynas', sen. rus. коломище (kolomišče) 'kapinės', камбала (kambala) 'plekšnė', морж (morž) 'vėplys', кумжа (kumža) 'rudasis upėtakis', мымра (mymra) 'paniurėlė; nepatraukli moteris', пельмень (pel’men') 'koldūnas'.^[5]^[6]

Keletas švedų kalbos finizmų: šnek. kola 'mirti', mink 'audinė', pjäxa 'slidinėjimo batas', pojke 'berniukas; vaikinas', ria 'jauja'.^[7]

Išnašos

↑ Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 161. ISBN 5-420-01444-0.
↑ Algimantas Urbanavičius. „Skoliniai“. Suarchyvuota iš originalo 2012-01-03. Nuoroda tikrinta 2019-05-29.{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
↑ Rudzīte, Marta (1994), Boiko, Kersti, ed., „Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme“, Lībieši: rakstu krājums (Rīga: Zinātne): 288.—319. lpp, ISBN 5-7966-0807-X
↑ Л. П. Михайлова (2004). „ПРИБАЛТИЙСКО-ФИНСКИЙ КОМПОНЕНТ В РУССКОМ СЛОВЕ“. philology.ru. Nuoroda tikrinta 2020-08-04.
↑ Петр Золин (2010-08-14). „Финны и славяне из ностратических общин“. proza.ru. Nuoroda tikrinta 2020-08-04.
↑ Откуда пошли ругательства «стерва», «зараза» и «мымра»?, Nuoroda tikrinta 2021-09-01
↑ „Category:Swedish terms derived from Finnish“. en.wiktionary.org. Nuoroda tikrinta 2020-08-04.

[1] Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 161. ISBN 5-420-01444-0.

[Urbanavičius-2] Algimantas Urbanavičius. „Skoliniai“. Suarchyvuota iš originalo 2012-01-03. Nuoroda tikrinta 2019-05-29.{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)

[3] Rudzīte, Marta (1994), Boiko, Kersti, ed., „Latviešu un lībiešu valodas savstarpējā ietekme“, Lībieši: rakstu krājums (Rīga: Zinātne): 288.—319. lpp, ISBN 5-7966-0807-X

[4] Л. П. Михайлова (2004). „ПРИБАЛТИЙСКО-ФИНСКИЙ КОМПОНЕНТ В РУССКОМ СЛОВЕ“. philology.ru. Nuoroda tikrinta 2020-08-04.

[5] Петр Золин (2010-08-14). „Финны и славяне из ностратических общин“. proza.ru. Nuoroda tikrinta 2020-08-04.

[6] Откуда пошли ругательства «стерва», «зараза» и «мымра»?, Nuoroda tikrinta 2021-09-01

[7] „Category:Swedish terms derived from Finnish“. en.wiktionary.org. Nuoroda tikrinta 2020-08-04.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]