Finansiniai rodikliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Finansiniai rodikliai – įvairūs absoliutūs ir santykiniai rodikliai, apskaičiuojami finansinės analizės metu, kurių pagrindu yra sprendžiama apie tiriamo subjekto pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.

Pelningumo rodikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrasis pelningumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrasis pelningumas nustato, kiek pelno tenka kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų vienetui. Jis apibūdina tiriamo subjekto pagrindinės veiklos pelningumą. Parodo, ar naudinga parduoti prekes.

Grynasis pelningumas (grynojo pelno marža)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grynasis pelningumas nusako, kiek grynojo pelno tenka kiekvienam grynųjų pardavimų pajamų vienetui.

Grynasis pelningumas apibūdina visos tiriamo subjekto veiklos (gamybinės, komercinės, investicinės, finansinės) galutinį pelningumą. Rodiklio mažėjimas parodo, kad būtinos naujovės, įspėja, kad prekių konkurencingumas smunka.

Turto pelningumas (turto grąža)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turto grąža pasako, kiek grynojo pelno tenka kiekvienam viso turto piniginiam vienetui.

Turto grąža apibūdina sugebėjimą pelningiau naudoti visą turtą. Parodo, kokia viso turto dalis susigrąžinama pelno pavidalu.

Nuosavo kapitalo pelningumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jis nusako, kiek pelno tenka kiekvienam savininko investuotam į verslą piniginiam vienetui.

Jis parodo investicijų pelningumą. Aukštas lygis užtikrina didelius dividendus.

Likvidumo rodikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrasis likvidumas (padengimo koeficientas)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jis nusako, kiek kartų trumpalaikis turtas viršija įsipareigojimus.

Jis apibūdina tiriamo subjekto sugebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus iš trumpalaikio turto. Normalu, kai BL reikšmė svyruoja tarp 1,2 ir 2. Jei pasiekia 2,5 ir daugiau, tiriamo subjekto vadovybė privalo nustatyti, ar nėra sukaupusi tiek apyvartinių lėšų, jog nepajėgia jų visų panaudoti.

Kritinis likvidumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Jis nusako, kiek kartų labiausiai likvidus turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus.

Kritinis likvidumas apibūdina tiriamo subjekto sugebėjimą įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus iš mobiliausio (galimo greitai paversti pinigais) turto. Jei rodiklis mažesnis už 1, reiškia, kad įmonė labai rizikinga ir gali bankrutuoti.

Turto valdymo rodikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidutinė debitorinio įsiskolinimo trukmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vidutinė kreditorinio įsiskolinimo trukmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atsargų apyvartumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgalaikio turto apyvartumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viso turto apyvartumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viso turto apyvartumas parodo, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam turto litui.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. – Kaunas: Technologija, 2002.
  • Gaidienė Z. Finansų valdymas. – Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1998