Filiponai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Filiponai (rus. Филипповцы) – sentikių bepopininkų atšaka, įkurta Rusijoje XVIII a. 4-ajame dešimtmetyje.[1] Šios religinės grupės pradininkas – Filipas Pustoviatas.[1]

Filiponai atmetė oficialiąją Bažnyčią ir jos kultą, nepripažino valstybės, priesaikos, duodamos teisme, taip pat karinės tarnybos.[1] Teigiama, kad filiponai laikėsi griežtų religijos ir moralės nuostatų, o jų dvasios ganytojai laikėsi dar griežtesnės askezės.[1] Buvo paplitusios tokios praktikos: deginimasis gyviems, marinimasis badu iki mirties, išpažinėjai būdavo gyvi užkasami žemėje.[1] Taip buvo siekiama kankinystę už tikėjimą iškelti kaip aukščiausiąją dorybę.[1]

Filiponai buvo persekiojami valstybinės valdžios, persekiojimai ypač suintensyvėjo imperatorės Jekaterinos II valdymo laikais.[1] Dėl persekiojimų, pradedant XVIII a. pabaiga, filiponai traukėsi į Lenkiją, Lietuvą, Moldaviją, Bukoviną, Suomiją.[1]

Nurodoma, kad Lenkijoje (Mozūruose ir Augustavo apylinkėse) nedidelių filiponų grupelių esama ir šiais laikais.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 Filiponai. Religijos, bažnyčios, tikėjimai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 89 psl.