Filipas de Mezjeras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Filipas de Mezjeras
Philippe de Mézières
riteris, diplomatas, kronikininkas
Richard2 Philippe de Mézières.jpg
Ričardas II ir Filipas de Mezjeras
Gimė: 1327 m.
Mezjero pilis
Mirė: 1405 m. gegužės 29 d. (~78 metai)
Paryžius
Tautybė: prancūzas
Commons-logo.svg Vikiteka: Filipas de MezjerasVikiteka

Filipas de Mezjeras (pranc. Philippe de Mézières, 1327 m. Mezjero pilis, dab. Šarlevilis Mezjeras, Ardėnų departamentas1405 m. gegužės 29 d. Paryžius) – prancūzų riteris, diplomatas, rašytojas, istoriografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė nuskurdusių Pikardijos didikų šeimoje. Tarnavo Neapolio karalystės kariuomenėje. Keliaudamas į Jeruzalę susipažino su Tripolio grafystės grafu Pjeru de Lusinjanu (būsimasis Kipro karalius Petras I), Nuo 1358 m. Kipro karalystės kancleris. Ieškodamas kryžiaus žygių į Artimuosius Rytus rėmėjų, pabuvojo beveik visose Europos šalyse, o 1364 m. lankėsi Prūsijoje. Po Petro I žūties 1369 m. grįžo į Prancūziją. 1379 m. paskirtas Prancūzijos sosto įpėdinio Karolio V auklėtoju ir patarėju. Nuo 1380 m., po Prancūzijos karaliaus Karolio V mirties gyveno celestinų vienuolyne.

Lituanistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1389 m. parašė politinį veikalą „Senojo maldininko sapnas“ (Songe du vieil pelerin). Jo veikalas – svarbus istorijos šaltinis, sukurtas remiantis amžininkų pasakojimais. Veikale aprašytos ir smulkiai apibūdintos lietuvių karaliaus laidotuvių apeigos – miręs karalius deginamas aprengtas šarvais, pasodintas ant balto žirgo kartu su geriausiu bičiuliu, kuriam būdavo garbė lydėti karalių į aną pasaulį. Deginimo ritualui iš eglinių rąstų suręsdavo būstą. Jo aprašytų lietuviškų laidotuvių tikrumą patvirtina lyginamoji istorijos medžiaga.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vita sancti Petri Thomae, 1366, Lotynų kalba
  • Presentatio beate Marie in templo, 1372, graikų liturginės dramos vertimas į lotynų kalbą
  • Songe du vieil pelerin, 1389, prancūzų kalba
  • Livre de la vertu du sacrement de mariage et réconfort des dames mariées, traité (1384–1389)
  • Epistre au roi Richart, 1395, prancūzų kalba

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai t. 1, Vilnius 1996 m.
  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas: Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija. Sudarė ir parengė A. Baltutis ir E. Meilus, Vilnius 2001 m.
  • Philippe de Mézières, De la Chevallerie, Paris, Bibliothèque de l’Arsenal, MS. 2251, ff. 10-13

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rūta Ona BurytėFilipas de Mezjeras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 12 psl.