Fields of the Nephilim
Fields of the Nephilim | |
Biografija | |
---|---|
Kilmė | Anglija |
Žanrai | Gotikinis rokas |
Aktyvumo metai | 1984 - 1991 1998 - dabar |
Įrašų kompanija | Jungle Records Situation Two Records Beggars Banquet SPV Transcend Media Group |
Svetainė | www.fields-of-the-nephilim.com |
Nariai | |
Carl McCoy John ‘Capachino’ Carter Tom Edwards Gav King Lee Newell | |
Buvę nariai | |
Tony Pettit Paul Wright Alexander "Nod" Wright Peter Yates Gary Whisker |
Fields of the Nephilim – gotikinio roko grupė, 1984 metais susikūrusi Anglijoje, Stevenage mieste. Tuo metu grupę sudarė vokalistas Carl McCoy, gitaristas Paul Wright, bosininkas Tony Pettitt, būgnininkas Andrew „Nod“ Wright ir saksofonininkas Gary Whisker. Gary Whisker neilgai trukus paliko grupę, o jo vietą užėmė antrasis gitaristas Peter Yates. Fields of the Nephilim niekada nesulaukė didelio pripažinimo, tačiau originalus jų muzikos skambesys, apjungęs sunkiojo ir psichodelinio roko elementus, padarė nemažą įtaką gotikinio roko ir gotikinio metalo muzikos žanrams.
Grupės karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Grupės veikla originalia sudėtimi
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Debiutinis Fields of the Nephilim EP Burning the Fields buvo išleistas 1985 metais. Po metų pasirodė singlas Power, 1987 metais du singlai – Preacher Man, Blue Water bei debiutinis albumas Dawnrazor. Dar po metų grupė išleido antrąjį albumą The Nephilim, singlą Moonchild. 1989 metais pasirodęs singlas Psychonaut skambėjo labiau eksperimentiškai negu ankstesni Fields of the Nephilim darbai. Tai patvirtino ir trečiasis albumas Elizium, prodiusuotas buvusio Pink Floyd prodiuserio Andy Jackson. Elizium daugelio gerbėjų ir kritikų laikomas geriausiai pavykusiu grupės darbu.
Fields of the Nephilim muzika savo skambesiu, kurio pagrindas – elektrinės ir bosinė gitaros bei riaumojantis vokalisto Carl McCoy balsas, išsiskyrė iš daugumos tuometinių gotikinio roko grupių. Dainų tekstuose dominuoja mistinės temos, gausu užuominų į Šumerų mitologiją, taip pat H. P. Lovekraft sukurtą Chtulhu mitologiją, Chaoso magiją bei Aleister Crowley. Grupės įvaizdį galima susieti su vadinamųjų „spageti vesternų“ filmų herojų įvaizdžiu. Nariai dėvėjo kaubojiškus drabužius, plačias skrybėles. Tiek muzikos skambesys, tiek įvaizdis buvo ir tebėra kopijuojamas daugelio kitų gotikinio roko grupių.
Grupės iširimas ir tolesnė Carl McCoy veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1991 metais grupė iširo, dar spėjusi išleisti koncertinį albumą Earth Inferno ir koncertinį vaizdo įrašą Visionary Heads. Grupės pavadinimo teisės atiteko vokalistui Carl McCoy, kuris kartu su gitaristu Paul Miles, būgnininku Simon Rippin ir boso gitaristu Cian Houchin įkūrė grupę, pavadinimu Nefilim. Nefilim surengė keletą koncertų dar 1993-iais, tačiau vienintelį albumą Zoon išleido tik 1996 metais. Zoon savo sunkiu skambesiu smarkiai išsiskyrė iš ankstesnių Carl McCoy darbų. Koncertinis turas, skirtas albumo reklamai, taip ir neįvyko, tad šis albumas didelio populiarumo nusulaukė.
1998 metais Carl McCoy ir Tony Pettitt surengė spaudos konferenciją, kurioje paskelbė apie ateities planus atkurti Fields of the Nephilim. McCoy taip pat norėjo tęsti ir solinę karjerą, šį projektą pavadinęs The Nephilim. 2000 metais pasirodė singlas One More Nightmare, kurį sudarė naujos dainų Trees Come Down ir Darkcell iš Burning the Fields EP, versijos. Taip pat buvo surengti keli grupės pasirodymai tokiuose festivaliuose, kaip Woodstage, Eurorock, Roskilde ir M‘era Luna. Kitais metais, Tony Pettit, kaip sesijiniam muzikantui prisijungus prie gotikinio roko / metalo grupės NFD, bendra kūryba su Carl McCoy visiškai sustojo. Internete pasirodė dvi naujos The Nephilim dainos – Dead to the World – The Way That We Were – Thirst ir Sensorium / Subsanity, tariamai išplatintos paties Carl McCoy.
2002 pasirodė pirmas Fields of the Nephilim albumas nuo Elizium laikų, pavadintas Fallen. McCoy paneigė, jog šio albumo išleidimas buvo suderintas su pačiais muzikantais.
Mourning Sun pasirodymas, grupės veiklos atnaujinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2005 metais Carl McCoy pagaliau išleido ketvirtą studijinį Fields of the Nephilim albumą Mourning Sun, nors nei vienas muzikantas iš pradinės grupės sudėties, be paties McCoy, albumo įrašyme ir nedalyvavo. Albume galima įžvelgti melodingo Elizium skambesio ir Zoon agresijos sintezę. Mourning Sun sudaro septynios dainos bei Zager & Evans koveris In the Year 2525.
2006 metais buvo paskelbta apie keletą Europoje neva įvyksiančių grupės koncertų. Pati grupė to oficialiai nepatvirtino. Nepaisant to, kad nemažai gerbėjų įsigijo bilietus, nei vienas koncertas taip ir neįvyko.
2007 metų gegužės 24-ąją Fields of the Nephilim surengė koncertą Londone, kuriame pristatyta nauja grupės sudėtis. Tai buvo pirmasis grupės pasirodymas Anglijoje nuo Festival of Fire, įvykusio 1991 metais. Grupės tinklalapyje skelbiama, kad koncertas buvo filmuojamas ankstesnių Fields of the Nephilim klipų režisieriaus Richard Stanley. Kitais metais buvo surengti dar keli koncertai Lenkijoje, Graikijoje ir Vokietijoje (Wave Gotik Treffen festivalyje), išleistas koncertinis DVD Live In Düsseldorf 1991.
Tolesnė kitų narių veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po Fields of the Nephilim iširimo, likę nariai subūrė grupę Rubicon, išleidusią du albumus – What Starts, Ends (1992) ir Room 101 (1995). Tony Pettitt prisijungė prie grupės NFD, kol kas išleidusios albumus No Love Lost (2005), Dead Pool Rising (2006) bei Deeper Visions (2008). Nod ir Paul Wright 2001 metais sukūrė Last Rites. Last Rites kol kas taip pat išleido du albumus – Guided by the Light(2001) ir The Many Forms(2005). Cian Houchin prisijungė prie Saints of Eden, o Paul Miles ir Simon Rippin subūrė dar vieną grupę – Sensorium, kurios pavadinimui pasirinko neišleistos Nefilim dainos pavadinimą. Peter Yates, po gana ilgos tylos, taip pat atgaivino savo muzikinę veiklą ir šiuo metu dirba prie debiutinio albumo kartu su Evi Vine.
Diskografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Albumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dawnrazor (1987)
- The Nephilim (1988)
- Elizium (1990)
- Earth Inferno (1991)
- Fallen (2002)
- Mourning Sun (2005)
Singlai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Power (1986)
- Preacher Man (1987)
- Blue Water (1987)
- Moonchild (1988)
- Psychonaut (1989)
- For Her Light (1990)
- Sumerland (Dreamed) (1990)
- One More Nightmare (Trees Come Down A.D.) (2000)
- From the Fire (2002)
Kiti leidiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Laura (Rinkinys) (1986)
- Returning To Gehenna (Rinkinys) (1987)
- BBC Radio 1 (1992)
- Revelations (Rinkinys) (1993)
- From Gehenna To Here (Rinkinys) (2001)
- Genesis and Revelations (Neoficialus DVD) (2006)
Vaizdo įrašai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Forever Remain (1988)
- Morphic Fields (1989)
- Visionary Heads (1991)
- Revelations (1993)
- Revelations/Forever Remain/Visionary heads (2002)
- Live In Düsseldorf 1991 (2008)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali Fields of the Nephilim svetainė
- Fields of the Nephilim MySpace puslapis
- NFD MySpace puslapis
- Last Rites MySpace puslapis
- Peter Yates MySpace puslapis
- Carl McCoy interviu
- sumerland.devin.com – grupės naujienų archyvas, įvairūs straipsniai Archyvuota kopija 2020-11-25 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.semjaaza.com - Fields of the Nephilim gerbėjų puslapis