Feriazė
Feriazė (rus. ферязь; iš arab. färäğä) – senovinis rusiškas drabužis ilgomis rankovėmis, be apykaklės, susiaučiamas priekyje.
Feriazes bojarinai ir bajorai vilkėdavo kaip paradinius viršutinius drabužius. Feriazes vilkdavosi ant kaftano.
Pagal 1680 m. gruodžio 19 d. caro įsaką į caro dvarą tam tikromis dienomis bojarinai, okolničiai, dūmos bajorai ir djakai, stalininkai, striapčiai, Maskvos bajorai ir djakai turėdavo ateiti vilkėdami feriazes.
Įsaku feriazės buvo suskirstytos į tris lygius - auksinės (золотые), aksominės (бархатные) ir šilkinės (объяринные):
- Auksines feriazes reikėjo dėvėti švenčiant Naujuosius Metus (rugsėjo 1 d.), Kalėdas, Tris karalius ir kitas šventes.
- Aksomines feriazes reikėjo dėvėti švenčiant žemesnio rango šventes - Dievo motinos gimimą ir kt.
- Šilkines feriazes dėvėdavo švenčiant žemiausio rango šventes - Sergijaus Stebukladario, Joano Auksaburnio ir kt.[1].
Feriazes siūdavo iš brangių audinių, dažnai siuvinėdavo auksu, su pamušalu ar pamuštas kailiu. Feriazės apatinė dalis buvo labai plati, iki 3 m, su ilgomis, iki žemės karančiomis rankovėmis. Ant krūtinės būdavo prisiuvami antsiuvai su kilpelėmis sagoms. Feriazės kraštai dažnai būdavo apsiuvami puošniais apvadais.
Moteriškos feriazės vadinos ferezėjomis (rus. ферезея). Nešiodavo ant palaidinės. Ferezėjos galėjo būti be rankovių.[2]. Pirmą kartą paminėtos 1654 m. spalio mėnesį sukirpimo knygose.