Feliksas Janušis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Feliksas Janušis
Feliksas Janušis.jpg
Gimė: 1867 m. spalio 10 d.
Jogvilai, Ukmergės apskritis
Mirė: 1920 m. sausio 31 d. (52 metai)
Kretinga
Vaikai:

Liūnė Janušytė

Veikla: gydytojas, vertėjas, istorikas, literatas, varpininkas, lietuviškos spaudos bendradarbis
Alma mater: Vilniaus universitetas

Feliksas Janušis (1867 m. spalio 10 d. Jogviluose, Ukmergės apskritis – 1920 m. sausio 31 d. Kretingoje) – gydytojas, vertėjas, istorikas, literatas, varpininkas, lietuviškos spaudos bendradarbis, Kretingos Garbės pilietis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1887 m. baigė Kauno gimnaziją, 1893 m. baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. Maskvoje dalyvavo slaptos lietuvių studentų draugijos veikloje, metus buvo jos pirmininkas, vėliau įsijungė į socialdemokratų judėjimą. Nuveždavo Maskvoje studijuojantiems lietuviams tuo metu draudžiamos spaudos.

Dirbo gydytoju Balbieriškyje, nuo 1895 m. – Kretingoje. [1] 1899 m. rugpjūčio 8 d. dalyvavo pirmojo lietuviško spektaklio Palangoje pastatyme, už tai iš Kretingos trejiems metams buvo ištremtas į Smolenską. Grįžo 1902 m. ir vėl dirbo gydytoju Kretingoje. Režisavo pirmąjį lietuvišką vaidinimą Kretingoje pagal A. Keturakio komediją „Amerika pirtyje“, miestelėnams parodytą 1907 m. [2] Pirmojo pasaulinio karo metu, 19141919 m. dirbo Jaroslavlyje, Maskvoje, Tartu. 1919 m. vėl grįžo į Lietuvą. 1919 m. Kretingos apskrities savivaldybės ligoninės vienas steigėjų, 1919-1920 m. – pirmasis jos vadovas. [3]

18911892 m. ir 1895 m. bendradarbiavo laikraščiuose „Varpas“, 1892 m. – „Ūkininkas“, 1893 m. – „Apšvieta“, „Garsas“, 1894 m. – „Naujoji Gadynė“, 1900 m. – „Vienybė Lietuvninkų“.

Panaikinus spaudos draudimą, rašė į laikraščius 1905 m. – „Vilniaus žinios“, 1906 m. – „Lietuvos ūkininkas“. Išvertė V. Korolenkos apsakymą „Miškas ūžia“ (1891 m.), kitų autorių prozos kūrinių, išleido keletą mokslą populiarinančių darbų. Pasirašinėdavo slapyvardžiais: P. Jogvilietis, P. Jogv., P. Miškinis, Dr. J., J.J. [4]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Trumpa senovės lietuvių istorija, 1892 m.
  • Pavargėlė, apysaka, 1893 m.
  • Krumplių Jonas, apysaka, 1895 m.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1. Vytautas Vanagas. Lietuvių rašytojų sąvadas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996 m., p. 126.
  • 3. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001 m., p. 198. ISBN 9986-513-95-2.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]