Felicijonas Šakenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Felicijonas (Pelicijonas) Šakenis, lenk. Felicjan Jan Szakień (Sakieni) (1815 m. sausio 27 d. Veleniškiai, Vabalninko parapija, Kauno gubernija1899 m. gruodžio 28 d. Verkių kaimas, Vilniaus apskritis, Vilniaus gubernija) – Romos katalikų kunigas Lietuvoje ir Lenkijoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi keturklasėje vienuolių bernardinų išlaikomoje keturklasėje pradinėje mokykloje Troškūnuose. Baigęs Balstogės kunigų seminariją, Vilniaus katedroje 1840 m. buvo įšventintas kunigu. Tais pačiais metais paskirtas vikaru į Kundzičę, 1841 m. perkeltas Sokolanus, 1846 m. tapo Drohičino benediktinių vienuolyno kapelionu, po metų - vikaras Ružanistoke.

1849 m. paskirtas klebonu į Šv. vyskupo Stanislovo ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią Nareve. Buvo kaltinamas religinių patarnavimų teikimu vietos unitų tikintiesiems. Kai Lietuvoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje kilo 1863 m. sukilimas, buvo patikrinta Narevo bažnyčia ir rastas sukilėlių simbolis - vėliava su išsiuvinėtu sulaužytu kryžiumi. Pats klebonas F.Šakenis apkaltintas pinigų sukilėliams rinkimu, dukart (1863 ir 1864 metais) buvo kalinamas. Galiausiai buvo nubaustas pinigine 200 rb. bauda. Narevo bažnyčia liko uždaryta, o Felicijonas Šakenis išsiųstas tarnauti vikaru į Dysnos apskritį.

Nuo 1896 m. - altarista Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Buvo surinkęs nemažą biblioteką, kurią padovanojo Vilniaus kunigų seminarijai ir giminėms į Veleniškius ir Pagojės kaimus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]