Farman F.190 (Farman F.190/F.191/F.192/F.193/F.194/F.195/F.196/F.197/F198/F.199, Farman F.390/F.391/F.392/F.393) - bendrosios paskirties ir keleivinis lėktuvas, XX a. trečiajame dešimtmetyje sukurtas ir gamintas Prancūzijos įmonėje "Farman" (pranc. AvionsHenriFarman).
Farman F.190 – aukštasparnis tradicinės konstrukcijos monoplanas su spyriais paremtu dvejų lonžeronų sparnu, uždara pilotų kabina ir keleivių salonu, fiksuota, nesusikleidžiančia važiuokle su užpakaliniu šliuožikliu.
Lėktuvo fiuzeliažas ir sparnai buvo gaminami iš medinių sekcijų ir aptraukti fanera. Dviem pilotams skirta kabina buvo pilnai dengta, įrengiama po lėktuvo sparnu. Važiuoklė – fiksuota, plačios vėžės, kas leido naudoti orlaivį ir iš menkai parengtų aerodromų. F.190-osios serijos orlaiviuose gamintojas nemontavo aerodinaminių spyrių ir ratų gaubtų, laikydamas tai nereikalingu elementu sąlyginai nebrangiam orlaiviui.[2] Vėlesnėje modifikacijoje su silpnesniu varikliu – F.390 – jau buvo naudojami ratų gaubtai.
Keleivių salonas talpino keturis keleivius, jame taip pat buvo galima gabenti nedidelius krovinius. Išskirtinė orlaivio savybė – dešinėje salono pusėje įrengtos dvejos keleivių salono durys, kiekviena kurių buvo skirta atskirai sėdynių eilei. Keleivių patogumui kiekvienam keleiviui buvo įrengta po du apvalius iliuminatorius.
1932 m. buvo pradėta gaminti modifikacija su kiek didesniu keleivių salonu, modifikuotu vertikaliu stabilizatoriumi ir keturmenčiu propeleriu. Šis modelis gavo indeksą Farman F.390.
Pirmąjį skrydį F.190 atliko 1928 m. liepą. Po trumpo bandymų ciklo buvo pradėta jo serijinė gamyba. Per dvejus gamybos metus buvo surinkti 57 šios modifikacijos orlaiviai. 1929 m. pasirodė modifikuotos versijos F.192 ir F.193, kurios skyrėsi tik galingesniu, 230 AG galios Salmson 9Ab varikliu ir nedideliais konstrukcijos pakeitimais, kurie praktiškai neturėjo įtakos orlaivio išvaizdai. Eksploatacinėmis charakteristikomis abu orlaiviai nesiskyrė nuo F.190, išskyrus iki 700–800 km sumažėjusį skrydžio nuotolį. F.192 ir F.193 buvo pagaminti 44 egzemplioriai.
Geri orlaivio įvertinimai paskatino sukurti modelio F.190 bazėje sukurti sanitarinį variantą, gavusį indeksą F.197S (Sanitaire). Pirmasis šios serijos lėktuvas, pirmą kartą pakilęs į orą 1929 metų pabaigoje, buvo varomas Lorraine 7Me „Mizar“ varikliu, užtikrinusiu maksimalų 220 km/h greitį. F.197S kabina buvo skirta pervežti du sužeistuosius ant neštuvų ir vieną lydintį asmenį. Iš viso buvo pagaminti 9 šio modelio vienetai.
1930 m. buvo išleistos dvi transportinės modifikacijos. Pirmoji jų – modelis F.198 (pagaminti 2 egzemplioriai) su didesniais kuro bakais, varomas 250 AG galios Renault 9Pa varikliu. Lėktuvo maksimalus greitis išaugo iki 220 km/h, o skrydžio nuotolis – iki 1250 km. Jo pagrindu buvo pagaminta šešių orlaivių serija 300 AG Lorraine 9Na „Algol“ varikliu, gavusi indeksą F.199. 1930 m. pirkėjo iš Portugalijos užsakymu buvo pagamintas vienintelis modifikacijos F.191 egzempliorius su 240 AG galios Gnome & Rhone 5Bc varikliu.[2]
F.190 serijos lėktuvų gamyba buvo nutraukta 1931 m. Po to dar keletą metų buvo gaminamos jo modernizuotos versijos: 1932 m. buvo pristatyta modifikacija F.196, skirta kolonijinei aviacijai. Lėktuvas praktiškai nesiskyrė nuo F.190, išskyrus 300 AG galios Gnome & Rhone 7Kb variklį. Be iki 215 km/h padidėjusio maksimalaus greičio „kolonijinis“ variantas niekuo nesiskyrė nuo prototipo, dėl ko F.196 liko tik eksperimentinio orlaivio stadijoje. Paskutinis iš daugelio „devynioliktųjų“ modifikacijų buvo F.194, kurio 1935 m. buvo pagaminti 4 egzemplioriai.
Farman F.390, 1934 m.
1932 metų rudenį F.193 (registracijos numeris F-AJFB) pagrindu „Avions Henri Farman“ sukūrė modernizuotą, ekonomiškesnį orlaivio variantą. Lektuve buvo sumontuotas 150 AG galios Farman 7Ear variklis, naujas vertikalus stabilizatorius, važiuoklės gaubtai, įrengtas patogesnis keleivių salonas. Naujasis modelis gavo pavadinimą Farman F.390. Tais pačiais metais buvo perdarytas dar vienas F.193 (F-ALGN), o 1933 metais „Air France“ užsakymu buvo pagaminti dar keturi tokie orlaiviai su galingesniu, 190 AG galios Farman 9Ecr varikliu. Kitų metų lapkritį vienas iš pagamintų F.390 (F-AMEQ) buvo modifikuotas – jam buvo sumontuoti nauji sparnai, o orlaivis gavo indeksą F.392. 1934-35 metais buvo sukomplektuotos dar trys panašios mašinos. Paskutinė lėktuvo versija buvo 1934 m. pagamintas F.393. Per kelerius metus buvo pagaminta 11 naujų orlaivio egzempliorių ir dar du buvo konvertuoti iš F.392.[3]
Farman F.190S – sanitarinės versijos – salono schema
Orlaivis buvo populiarus tiek kaip asmeninis lėktuvas, tiek ir kaip oro taksi; kaip karinį transportinį lėktuvą jį buvo įsigijusios keleto šalių karinės oro pajėgos. Nors didžioji dalis F.190/F.192/F.193 liko Prancūzijoje ir buvo parduoti privatiems savininkams, apie 30 šio tipo orlaivių naudojo įvairūs užsienio operatoriai. 1933 m. susikūrusi nacionalinė aviakompanija „Air France“ paveldėjo nuo 15 iki 20 įvairių modifikacijų Farman 190. Laikui bėgant jų mažėjo ir karo pradžioje buvo likę tik keli skrydžiams tinkamos būklės.
Prancūzijos Oro ministerija įsigijo keletą F.190 ir F.192. Per visą tarnybos laiką jie buvo naudojami kai kariniai transportiniai bei kaip vadovybės orlaiviai; nėra duomenų apie mėginimus juose montuoti ginkluotę ar kitą karinę techniką. 1940 m. gegužės mėn. didžioji dalis mobilizuotų „Farman‘ų“ buvo Alpių operacinėje zonoje ir priklausė S.A.S. pagalbinės eskadrilės Oro transporto grupei („Groupement Aerien de Transport“). Sprendžiant iš turimų duomenų, Prancūzijos KOP turėjo 11 Farman orlaivių, iš kurių 9 buvo tinkami skraidyti. Informacijos apie F.192 dalyvavimą mūšio dėl Prancūzijos kovose kol kas nerasta.
Be Prancūzijos, keli tokio tipo orlaiviai buvo parduoti į kolonijas, ypač Afrikoje, bei užsienį. 1930 m. F.190 orlaiviai pradėti reguliariai naudoti reisuose į vieną atokiausių Prancūzijos kolonijų – Madagaskarą, kur leisdavosi centriniame jo sostinės Antananaryvo miesto aerodrome.
Farman F.190, Annuaire de L’Aéronautique, 1931
1930 m. pavasarį Etiopijos karalius įsigijo vieną F.190 (arba F.192), kuris į Adis Abebą atkeliavo birželio mėn. Lėktuvas buvo skirtas pašto korespondencijai gabenti ir, matyt, buvo varomas 230 AG galios varikliu Salmson 9Ab.[4] Keletą metų juo buvo vykdomi reguliarūs reisai maršrutu Džibutis – Adis Abeba – Chartumas. Prasidėjus italų invazijai, F.192 buvo pritaikytas žvalgybiniams skrydžiams, juo be piloto etiopo dar skraidė britai ir prancūzai kol 1936 metų balandžio 4 d. Italijos karo aviacija jį sunaikino Akaki aerodrome.[2] 1930 m. rugpjūtį į Etiopiją atkeliavo dar vienas F.190 modifikacijos lėktuvas su padidinto komforto salonu. Į Etiopiją „Farman“ atskriadino prancūzų įgula. Orlaivis buvo naudojamas tarptautiniams skrydžiams kol, vykdydamas pašto skrydį, 1932 m. vasario 13 d., šis lėktuvas sudužo Džibutyje.
Bent 11 orlaivių įsigijo pirkėjai iš Ispanijos: tiek privatūs savininkai, tiek ir nacionalinė aviakompanija SEPA. Be F.190, ispanai įsigijo du F.192 ir bent po vieną F.193 bei F.194.[5] Prasidėjus pilietiniam karui 8 lėktuvai atiteko respublikonams, trys – frankistams. Jie daugiausia buvo naudojami užnugario skrydžiams, todėl nuostolių beveik nepatyrė. Vienintelis F.194 (EC-AAR) buvo prarastas dėl avarijos 1936 m. pabaigoje. Iki karo pabaigos išlikę F.190 ir F.193 buvo perduoti naujosioms Ispanijos karinėms oro pajėgoms.
Šeši F.195 modifikacijos lėktuvai buvo pagaminti Venesuelos KOP užsakymu. Venesuelos kariuomenė modelio F.190 pagrindu užsakė triviečius žvalgybinius lėktuvus, kurie buvo pagaminti 1931 m. Užsakovai nebuvo patenkinti gautu produktu: iš pradžių pageidavę pilnaverčio kovinio lėktuvo, jie tikėjosi, kad gerais atsiliepimais garsėjantį civilinį F.190 pavyks pigiai pertvarkyti tiek žvalgybos, tiek bombardavimo misijoms. „Farman" pagaminta žvalgybinė versija niekuo nesiskyrė nuo įprasto F.192, į ekipažą buvo įtrauktas tik stebėtojas. Susipažinę su gautu gaminiu venesueliečiai greitai padarė išvadą, kad šis lėktuvas neturi kovinio potencialo. „Farmanuose“ praktiškai nebuvo galimybės įrengti gynybinę ginkluotę ir vežti bombas. Venesuelos kariuomenėje šie orlaiviai buvo prisitaikrti grynai transportiniams ir vykdydami tokimas misijas Venesuelos KOP F.195 nuskrido 44 884 kilometrus ir pervežė 8310 kg krovinių.[2] Eksploatacijos metu buvo prarasti trys orlaiviai, pirmasis kurių nukrito jau 1931 metų vasario 4 d. prie Barquiscimento miesto, kartu nusinešdamas visos įgulos gyvybes. Vėliau sudužo dar du orlaiviai, žuvo penki įgulos nariai. Taigi, užsitarnavęs gerą reputaciją Europoje, „Farman“ Venesueloje gavo pravardę „skraidantis karstas“. Likę trys F.195 skraidė iki 1940 m., kai buvo nurašyti dėl netinkamumo tolesnei tarnybai.[2]
1939 m. LAK įsigijo sanitarinę Farman F.390 versiją (gamyklinis Nr. 12).[3] Lėktuvą 1939 m. birželio 30 d. į Kauną parskraidino Karo aviacijosmajorasJonas Pyragius ir LAK pilotas Leonas Perednis.[3] Orlaivis liepos 12 d. buvo pakrikštytas „Dr. V. Kudirka“. Orlaiviui suteiktas registracijos numeris LY-LRK, kas reiškė ryšį su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, nes turėta minčių lėktuvą naudoti ir medicinos pagalbos tikslais.[6][7]
Lėktuvas buvo nudažytas ryškiai raudona spalva, registracijos numeris - baltas.
Prasidėjus sovietinei okupacijai jau 1940 m. liepos mėn. visi LAK lėktuvai ir sklandytuvai iš Kauno buvo nuskraidinti į Aukštagirį, netoli Vilniaus. Ten buvo saugomas ir Farman 390. Okupantams uždraudus aeroklubo skrydžius, lėktuvas ten stovėjo iki vokiečių okupacijos. 1941 m. liepos mėn. Vokietijos kariuomenė pervežė jį į Vilnių, Kirtimų aerodromą, kur ketino suremontuoti ir įvertinti tinkamumą naudoti. Įvykus nedidelei važiuoklės avarijai buvo nuspręsta lėktuvo neberemontuoti ir jis ilgą laiką stovėjo aerodromo pakraštyje, kol nebuvo išardytas.[8]
↑Gamziukas, A. Lietuvos Aero Klubas 1927–1940. Trumpa LAK istorija, Konferencijos Aviacijos istorijos problemos Lietuvoje pranešimų tezės. – Kaunas, – 1986 m., Sparnai 1987 m. Nr. 2, https://www.plienosparnai.lt/page.php?43
Prancūzijos KOP 
Brazilijos KOP 
Etiopijos Karalystės KOP 
Portugalijos KOP 
Ispanijos Respublikos KOP 
Venesuelos KOP 
Urugvajaus KOP
_de_(Marcel)_Avignon_(mars_1932).jpg)
