Eustachijus Stanislavas Sanguška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Eustachijus Stanislavas Sanguška
Eustachy Stanislaw Sanguszko (1842-1903).jpg
Sanguškos
Herbas „Pogon“
Herbas „Pogon“
Gimė 1842 m. liepos 13 d.
Tarnuvas
Mirė 1903 m. balandžio 2 d. (60 metų)
Bolcanas
Tėvas Vladislavas Jeronimas Sanguška
Motina Izabelė Marija Liubomirska
Sutuoktinis (-ė) Konstancija Ana Marija Zamoiskaitė
Vaikai Romanas Vladislavas Sanguška
Commons-logo.svg Vikiteka Eustachijus Stanislavas SanguškaVikiteka

Kunigaikštis Eustachijus Stanislavas Sanguška-Liubarataitis (lenk. Eustachy Stanisław Sanguszko-Lubartowicz; 1842 m. liepos 13 arba rugpjūčio 28 d., Tarnuvas – 1903 m. balandžio 2 d., Bolcanas, Italija) – Lenkijos valstybinis ir socialinis-politinis veikėjas Austrijos-Vengrijos tarnyboje, kunigaikščių Sanguškų giminės, herbo „Pogonia“ galva. Kunigaikščio Vladoslavo Jeronimo Sanguškos ir Izabelės Marijos Liubomirskos sūnus.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stambus žemvaldys, kuriam dalinai priklausė Podgorecko pilis (testamentu palikęs paskutinis iš Rževuskių) ir Gumniska (dabar Tarnuvo miesto rajonas).

Mokėsi Lenkijoje ir Prancūzijoje. 18621864 metais klausė lekcijas Jogailos universitete.

Aktyvus visuomeninio-politinio Haličo gyvenimo dalyvis. Konservatyvus politikas. Nuo 1873 iki 1901 m. buvo renkamas deputatu į Haličo seimą Lvove, 18851895 – Haličo seimo maršalka.

18731879 m. – Austrijos-Vengrijos valstybės tarybos deputatas (ambasadorius).

18951898 m. – Haličo vietininkas. Lenkijos-Ukrainos susitaikymo šalininkas.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eustachijaus Stanislavo Sanguškos žmona Konstancija Ana Marija Zamoiskaitė
Eustachijaus Stanislavo Sanguškos antkapinis paminklas

Nuo 1895 metų buvo vedęs Konstanciją Aną Mariją, grafaitės mergautinė pavardė – Zamoiskaitė (18641941), grafo Stanislavo Zamoiskio (18201889) ir grafienės Rožės Marianos Potockytės (18311890) dukterį. Vaikai:

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Didžiojo kryžiaus ordino kavalierius (1894)
  • Aukso runos ordino kavalierius (1898)[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.antiquesatoz.com/sgfleece/knights5.htm CHEVALIERS DE LA TOISON D’OR (РЫЦАРИ ЗОЛОТОГО РУНА)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]