Europinis lėlys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Caprimulgus europaeus
Europinis lėlys (Caprimulgus europaeus)
Europinis lėlys
Europinio lėlio patinėlio kurkimas Anglijos Sario grafystėje
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Lėliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Caprimulgiformes)
Šeima: Lėliniai
(Wikispecies-logo.svg Caprimulgidae)
Gentis: Tikrieji lėliai
(Wikispecies-logo.svg Caprimulgus)
Rūšis: Europinis lėlys
(Wikispecies-logo.svg Caprimulgus europaeus)
Binomas
Caprimulgus europaeus
Linnaeus, 1758
Paplitimas
Paplitimas
Europinių lėlių apytikslis paplitimo arealas pasaulyje:
     perimvietės
     migravimo regionai
     žiemavietės

Europinis lėlys, tradiciškai - lėlys (Caprimulgus europaeus) – lėlinių (Caprimulgidae) šeimos veiklus sutemų paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūno viršutinė pusė pilkai rusva, neryškiai skersai dryžuota bei išmarginta ryškiomis pailgomis tamsiomis dėmėmis. Per galvą ir pečius eina plačios išilginės juodos juostos. Apatinė kūno pusė pilka, rusva, skersai smulkiai dryžuota. Patino pirmosios trys didžiosios plasnojamosios plunksnos ir uodegos kraštai išmarginti baltomis dėmėmis. Snapas nedidelis, juodas. Rainelė tamsiai ruda. Kojos mažos, rusvo atspalvio.

Kūno ilgis nuo snapo iki uodegos galo 25-28 cm, patinų svoris 50-100 g, patelių 67-95 g.[2]

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje gyvena nuo Atlanto vandenyno iki Užbaikalės. Šiaurėje arealas siekia pietinę Švedijos dalį, Šiaurės Dvinos žemupį, Lenos aukštupį, pietuose tęsiasi iki šiaurės vakarų Indijos, šiaurinės Arabijos jūros pakrantės, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros. Gyvena Britų ir Viduržemio jūros salose, šiaurės vakarų Afrikoje.

Žiemoja Afrikoje.

Lietuvoje dažnas, bet negausus. Mėgsta slaptytis, todėl sunku įvertinti tikrąjį lėlių populiacijos dydį.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai miško paukštis. Gyvena pušynuose, mišriuose miškuose, kirtavietėse, miško aikštelėse. Vengia šlapių vietų, aptinkamas tik sausose vietose. Mėgsta tupėti prie senų kelių.

Aktyvus naktį, prietemos valandomis. Skraido labai tyliai, kartais pakimba ore. Skrydis lengvas, būdingi staigūs posūkiai. Tupi po plunksnomis paslėpęs mažytes kojas, įtraukęs kaklą, prisimerkęs, todėl beveik susilieja su aplinka.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Peri gana vėlai, kiaušinius deda tiesiai ant žemės, ant spyglių, pernykščių lapų, kerpių. Dėtyje paprastai būna 2 margi, įvairaus dydžio kiaušiniai. Abu porelės nariai peri apie 17 dienų. Jaunikliai išsirita ne kartu: pirmasis ritasi naktį, o kitas maždaug po paros. Jauniklių kūną dengia pilkai balsvi, juosvi pūkai. Paukščiukus maitina abu porelės nariai. Mažyliai skraidyti pradeda maždaug po 18 dienų, o kitą pavasarį jau gali perėti patys.

Per vasarą viena porelė išaugina dvi vadas.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gaudo naktį skraidančius vabalus, drugelius, mėšlavabalius, grambuolius. Kartais vabalus susirenka nuo medžių šakų, lapų ir žemės.

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami 6 europinių lėlių porūšiai:[3][4]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logmanas. – Vilnius: Mokslas, 1991.
  1. „IUCN Red List - Caprimulgus europaeus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
  2. oiseaux-birds.com / European Nightjar Caprimulgus europaeus
  3. birdsoftheworld.org / Eurasian Nightjar Caprimulgus europaeus
  4. worldbirdnames.org / Nightjars, Oilbird, potoos, frogmouths
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas lėlys


Commons-logo.svg