Eunapijas
Eunapijas (sen. gr. Εὐνάπιος; g. 347 m. Sarduose – m. ~420 m.) – senovės graikų sofistas ir istorikas.[1]
Gimtajame mieste studijavo pas savo giminaitį sofistą Chrizantiją, dar būdamas jaunuolis nuvyko į Atėnus, kur mokėsi pas retorių Proarezijų, tapo jo numylėtiniu. Neblogai išmanė to meto mediciną. Buvo inicijuotas į Eleusino misterijas, priimtas į Eumolpidų kolegiją, tapo hierofantu. Esama pagrindo manyti, kad tebegyvenęs viešpataujant Teodosijui II.[1] Apie tai sprendžiama iš to, kad mini 414 m. nutikusį įvykį; svarstoma, kad galėjo mirti apie 420 m.[2]
Eunapijas parašė du veikalus, vienas iš jų – „Filosofų ir sofistų gyvenimo aprašymai“ (Βίοι φιλοσόφων καὶ σοφιστῶν), o kitame daugiausia buvo tęsiama Deksipo istorija. Pirmasis veikalas pasiekė dabartinius laikus, o antrojo išlikę tik fragmentai, tačiau faktai didžiąja dalimi įtraukti į Zosimo veikalą. Jame buvo rašoma apie 270–404 m. laikotarpio įvykius. „Filosofų ir sofistų gyvenimo aprašymuose“ daugiausia dėmesio skiriama autoriaus amžininkams, kūrinys vertingas kaip vienintelis to laikotarpio neoplatonizmo istorijos šaltinis.[1]
Abiejų darbų stilius apibūdinamas kaip prastas, juose atsispindi aršus autoriaus priešiškumas krikščionybei. Teigiama, kad Fotijus prieš akis turėjo šios istorijos „naują leidimą“, kuriame buvo praleistos labiausiai krikščionis piktinančios vietos.[1]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Encyclopædia Britannica“, 1911 m. leidimas, straipsnis „Eunapius“.
- ↑ Hartmann 2018, p. 131.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Hartmann, Udo (2018). Der spätantike Philosoph. Die Lebenswelten der paganen Gelehrten und ihre hagiographische Ausgestaltung in den Philosophenviten von Porphyrios bis Damaskios (German). Bonn: Habelt. pp. 118–184. ISBN 978-3-7749-4172-4.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link)