Eugenijus Pašukanis
| Eugenijus Pašukanis | |
|---|---|
| Eugenijus Pašukanis | |
| Visas vardas | Евгений Брониславович Пашуканис |
| Gimė | 1891 m. vasario 23 d. Starica (Tverės gubernija), |
| Mirė | 1937 m. rugsėjo 4 d. (46 metai) Maskva |
| Palaidotas (-a) | Dono kapinės (Maskva) |
| Veikla | teisininkas, tarybinės teisės kūrėjas |
| Sritis | teisė |
| Organizacijos | TSRS Justicijos liaudies komisariatas |
| Pareigos | justicijos liaudies komisaro pavaduotojas |
| Partija | VKP(b) |
Eugenijus Pašukanis (rus. Евгений Брониславович Пашуканис; 1891 m. vasario 23 d. Starica (Tverės gubernijoje) – 1937 m. rugsėjo 4 d.) – tarybinis mokslininkas juristas, naujos tarybinės teisės kūrėjas. VKP(b) narys. Buvo TSRS justicijos liaudies komisaro pavaduotojas. Gyveno Maskvoje.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1920–1923 m. dirbo Užsienio reikalų liaudies komisariate. 1922 m. kartu su Peteriu Stučka organizavo Komunistinės akademijos teisės sekciją, kuri tapo vienu iš marksistinės teisės formavimo centrų Tarybų Sąjungoje. Nuo 1927 m. – tikrasis Komunistinės akademijos akademikas, vėliau buvo jos prezidiumo narys ir viceprezidentas.
1931 m. tapo Tarybinės santvarkos statybos ir teisės instituto prie Komunistinės akademijos direktoriumi.
1936 m. tapo TSRS justicijos liaudies komisaro pavaduotoju.
Mokslinių darbų teisės bendrosios teorijos, valstybės ir tarptautinės teisės, teisės ir politinių mokymų istorijos srityse autorius. Pagrindinis veikalas – 1924 m. išleistas „Общая теория права и марксизм. Опыт критики основных юридических понятий“ ('Bendroji teisės teorija ir marksizmas. Pagrindinių teisės sąvokų kritikos patirtis.'). Šioje knygoje buvo pateiktas marksistinis pagrindinių teisės kategorijų aiškinimas, kritiškai analizuotos buržuazinė teisė ir buržuazinės teisės teorijos, akcentuotas teisės nagrinėjimo neatsižvelgiant į ekonomines visuomenės vystymosi sąlygas ir į klasinius santykius nevaisingumas.
E. Pašukanis pasisakė prieš „proletarinės teisės“ koncepciją, kurią palaikė daug tarybinių mokslininkų ir juristų praktikų, pvz., Andrejus Vyšinskis. Pašukanio nuomone proletariatas nesukuria iš principo naujos teisės sistemos. Pagal marksizmo teoriją, teisė ir valstybė socializme išlieka kaip buržuazinės visuomenės atgyvenos, pereinamojo laikotarpio likučiai. Teisė daug kur išlaiko buržuazinį pobūdį. Besivystantis socializmas turi išstumti tiek valstybę, tiek teisę. Šią idėją rėmė marksizmo tezė apie valstybės nunykimą.
Dėl tokių pažiūrų E. Pašukanis buvo savotiškas stalininės valstybės sistemos kritikas. Todėl E. Pašukanis buvo paskelbtas „liaudies priešu“. 1937 m. sausio 30 d. buvo suimtas. Nuteistas mirties bausme už dalyvavimą kontrrevoliucinėje teroristinėje organizacijoje.[1] Ta pačią dieną sušaudytas. Palaidotas Dono kapinėse.[2]
1956 m. kovo 31 d. reabilituotas.
E. Pašukanio pusbrolis Vikentijus Pašukanis buvo „Musageto“ leidyklos sekretorius, poetų simbolistų kūrybos leidėjas, o po revoliucijos tapo muziejininku.