Vaistinis kietis
| Artemisia dracunculus |
|---|
 Vaistinis kietis (Artemisia dracunculus) |
| Mokslinė klasifikacija |
Vaistinis kietis arba peletrūnas (Artemisia dracunculus) – astrinių (Asteraceae) šeimos kiečių (Artemisia) genties augalas.
Daugiametis žolinis 60-150 cm aukščio augalas. Stiebas tiesus, lapai ilgi, ištisiniai, viršūnėje su trumpais dygleliais. Graižai rutuliški. Siaurame šluoteliniame žiedyne susitelkę balsvi smulkūs žiedai. Žydi liepos – rugpjūčio mėn.
Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Turi apie 42 mg vitamino C, 15 mg provitamino A, eterinio aliejaus.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dėl kvapo, kurį sukelia eteriniai aliejai, šviežia ir džiovinta vaistinio kiečio žolė nuo seno vartojama kaip prieskonis. Dedama į daržovių ir mėsos patiekalus, gardinamos sriubos. Prancūzų virtuvėje jis derinamas su vištiena, lazanija, žuvies ir kiaušinių patiekalais, švieži ūgliai taip pat dedami į actą, kad suteiktų jam aromatą.
Vaistinis kietis valgomas su sūriu, rūgpieniu, kaip salotos ir stalo žalumynas.
Šis prieskonis dedamas į raugiamus agurkus, pomidorus, grybus, į marinatus.
Vaistinį kietį ypač mėgsta Kaukaze, arabų, rusų, armėnų ir persų kalbomis jis vadinamas tarchun (թարխուն, tariama [tarˈxuːn]; Тархун), nuo šio pavadinimo kilęs ir gaiviojo gazuoto ryškiai žalios spalvos gėrimo „Tarchun“, gaminamo iš vaistinių kiečių cukrinio užpilo, pavadinimas.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šio augalo lotyniškas pavadinimas kilęs iš senovės graikų žolininko ir farmakologo Pedanius Dioscorides, parašiusio knygą apie vaistinius augalus. Tuo metu buvo tikima, kad augalo išvaizda atspindi galimus jo panaudojimo būdus. Dėl spirališkos šaknies formos buvo manoma, kad kietis gali išgydyti gyvačių įkandimus. Iš čia kilo graikiškas kiečio pavadinimas drakon, arabiškas tarkhum (mažas drakonas), lotyniškas dracunculus (mažas drakonas). [1]
Vaistinės augalo savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Liaudies medicinoje vartojamas kaip šlapimą varanti priemonė. Ideali priemonė pirties procedūrų metu, įdedama į vantas. Skleidžia malonų kvapą.
Kietyje yra flavonoido apigenino pasižyminčio priešvėžiniu veikimu. Kietis padeda sužadinti apetitą, gerina virškinimą, vartojamas kaip vaistas nuo vidurių pūtimo. Skystu ekstraktu gydomas lėtinis gastritas su pakitusia skrandžio sulčių sekrecija. 1-2 valgomieji šaukštai ekstrakto, išgerti 15-20 min. prieš valgį, padeda normalizuotis skrandžio sulčių rūgštingumui.
Šaknų degtinės antpilas XIX a. buvo vartojamas kaip raminantis ir traukulius slopinantis vaistas. Duodamas nuo epilepsijos, spazminių traukulių.
Rusijoje ir Kaukaze žolę vartojo nuo vandenės ir skorbuto. Iki šiol juo gydoma avitaminozė.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
