Estonia (keltas)
| „Estonia“ | |
|---|---|
 Kelto Estonia modelis Talino Jūrų muziejuje | |
| Bendra informacija | |
| Vėliava |  Estija
|
| Statytojas | „Meyer Werft“, Papenburgas, Vokietija |
| Nuleistas | 1979 m. spalio 18 d. |
| Savininkas | 1980–1988: „Rederi Ab Sally“ 1988–1992: „Effoa“ 1992–1993: „Effdo 3 Oy“ 1993–1994: „Estline Marine Co Ltd“ |
| Namų uostas | Talino uostas |
| Buvę pavadinimai | 1980–1990: „Viking Sally“ 1990–1991: „Silja Star“ 1991–1993: „Wasa King“ 1993–1994: „Estonia“ |
| Būsena | Nuskendęs |
| Charakteristikos | |
| Tipas | keltas |
| Tonažas | 15 566 t |
| Ilgis | 157,02 m |
| Plotis | 24,2 m |
| Grimzlė | 5,56 m |
| Galia | 17 652 kWt |
| Varomoji jėga | 4 × MAN 8L 40 /45 |
| Greitis | 21,2 mazgo |
| Keleiviai | 1 190 |
„Estonia“ – 1979 m. Papenburgo (Vokietija) laivų statykloje pastatytas mašinų ir keleivių keltas. Keletą kartų keitė savininkus, įvairiu laiku vadinosi „Viking Sally“, „Silja Star“, „Wasa King“. 1993 m. keltą įsigijo bendra Estijos–Švedijos įmonė „EstLine A/S“. Keltas pervadintas į „Estonia“ ir pradėjo kursuoti maršrutu Talinas–Stokholmas.
Katastrofos vietos koordinatės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 59°23′0″ š. pl. 21°40′0″ r. ilg. / 59.38333°š. pl. 21.66667°r. ilg.. Gylis – 70–80 m.
Katastrofa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1994 m. rugsėjo 27 d. 19.15 val. keltas išplaukė iš Talino. Jame buvo 989 žmonės (803 keleiviai ir 186 įgulos nariai), dauguma jų – pagyvenusio amžiaus švedai. Jūroje siautė audra, vėjo greitis buvo apie 20 metrų per sekundę. Rugsėjo 28 d. apie 1 val. nakties dėl bangų ir vandens slėgio kelto priekinis skydas atitrūko, vanduo pradėjo plūsti į automobilių denį. Manoma, kad situaciją pablogino dar ir tai, jog keltas plaukė per dideliu greičiu. Nuo į denius patekusio vandens keltas pasviro ir pradėjo skęsti. Paskutinis nelaimės signalas priimtas 2.04 val.
Gelbėjimo sraigtasparniai atskrido į nelaimės vietą po poros valandų, vėliau atplaukė keleivinis keltas „Mariella“. Išgelbėti 137 žmonės (94 keleiviai ir 43 įgulos nariai). Be žinios dingo 757 žmonės (651 keleiviai ir 106 įgulos nariai), atpažinti 95 nuskendę ar vandenyje sušalę žmonės. Katastrofoje žuvo 17 šalių piliečiai, tarp jų trys lietuviai[1]. Tarp išsigelbėjusių buvo lietuvis vairuotojas Artūras Tamašauskas.[2]
Tiriant katastrofos priežastis, kelta daug versijų. Žiniasklaidoje buvo pranešimų, kad keltu buvo gabenami į Švediją ginklai, atitekę Estijai iš pasitraukusios Rusijos armijos, tai galėjo tapti jo žūties priežastimi. Taip pat buvo keliamos laivo susprogdinimo versijos.
Oficiali Estijos, Suomijos ir Švedijos tarpvyriausybinė komisija padarė išvadą, kad laivo katastrofos priežastys buvo jo konstrukcijos trūkumai ir nepalankios oro sąlygos.[3]
Kelto „Estonia“ katastrofa – didžiausia Europoje po Antrojo pasaulinio karo.[4]
Vėlesni įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2019 m. spalį Talino administracinis teismas patenkino žuvusiųjų artimųjų prašymą pradėti naują tyrimą[5].
Estijos premjeras Jüri Ratas pareiškė, kad Vyriausybės nariai aptars „Estonia“ katastrofą ir reikalavimą pradėti naują tyrimą, kurio prašo žuvusiųjų artimieji.
2020 m. buvęs Estijos prokuroras Margus Kurmas pareiškė, kad nauja medžiaga iš laivo nuolaužų leidžia manyti, jog keltas veikiausiai nuskendo susidūręs su povandeniniu laivu[6]. M. Kurmas vadovavo 2004–2009 Vyriausybės komisijai, kuri tyrė kelto „Estonia“ nuskendimą Baltijos jūroje 1994 m.
Naujausi tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2021 m. birželį įstatymai, leidžiantys iš naujo tirti avarijos vietą, buvo patvirtinti Švedijos ir Estijos parlamentų.[7][8] Iš karto po to Švedijos tyrėjai paskelbė nuo 2021 m. liepos mėnesio pradėsiantys naujus tyrimus avarijos vietoje.[9]
2023 m. liepos 25 d. „Estonia“ priekinė rampa buvo iškelta iš jūros dugno ir mokslinių tyrimų laivu „Viking Reach“ atgabenta į Estijos šiaurėje esančio Paldiskio uostą tolimesniems tyrimams.[10]
Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Paminklas keltui Stokholme -
Paminklas keltui Taline -
Kelto gelbėjimo ratas -
Kelto gelbėjimosi liemenė
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Trims iš keturių keltu plaukusių lietuvių Baltijos dugnas tapo Amžinu kapu.
- ↑ Ugnis kelte „Lisco Gloria“ priminė laivo „Estonia“ tragediją
- ↑ Kelto „Estonia“ žūties priežastis bus galima nustatyti ištyrus laivo nuolaužas (www.15min.lt)
- ↑ Kelto „Estonia“ tragedija Archyvuota kopija 2008-05-26 iš Wayback Machine projekto. (Ar žinai)
- ↑ Estijos premjeras Juri Ratas praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad Vyriausybės nariai netrukus aptars „Estonia“ katastrofą ir reikalavimą pradėti naują tyrimą, kurio prašo žuvusiųjų artimieji, pažymi ERR.
- ↑ Tyrėjas: keltas „Estonia“ galėjo nuskęsti susidūręs su povandeniniu laivu
- ↑ „The law allowing the examination of the Estonian wreck was passed in Parliament“. 2021-06-04.
- ↑ Riksdagsförvaltningen (2021-06-03). „Better opportunities to investigate the sinking of the MS Estonia“. riksdagen.se (anglų). Suarchyvuotas originalas 2021-06-18. Nuoroda tikrinta 2021-06-18.
- ↑ „Sweden announcing plan to examine Estonia ferry wreck“. The Baltic Times. 2021-06-18. Nuoroda tikrinta 2021-06-18.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link) - ↑ Tyrėjai iškėlė Baltijos jūroje nuskendusio kelto „Estonia“ dalį – nori atskleisti tragedijos priežastis
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- The Case Estonia Archyvuota kopija 2011-07-01 iš Wayback Machine projekto. Dokumentis filmas (anglų k.)
- Гибель парома «Эстония» Archyvuota kopija 2010-05-01 iš Wayback Machine projekto. Dokumentinis filmas (rusų k.)