Estijos nacionalinis muziejus

Koordinatės: 58°23′44″š. pl. 26°44′44″r. ilg. / 58.395645°š. pl. 26.745595°r. ilg. / 58.395645; 26.745595
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

58°23′44″š. pl. 26°44′44″r. ilg. / 58.395645°š. pl. 26.745595°r. ilg. / 58.395645; 26.745595

Estijos nacionalinis muziejus
Pagrindinis muziejaus pastatas
Įkurtas 1909 m.
Vieta Tartu Estija
Kolekcija Etnografijos, kultūros, liaudies meno eksponatai
Vadovas Alaras Karisas
Interneto svetainė www.erm.ee

Estijos nacionalinis muziejus (est. Eesti Rahva Muuseum) – estų ir kitų finougrų tautų kultūros, etnografijos ir liaudies meno muziejus, įsikūręs Estijoje, Tartu.

1909 m. įkurtame muziejuje eksponuojamas folklorininko Jakobo Hurto (1839–1907) palikimas, XIX a. pabaigoje surinkti pirmieji etnografiniai daiktai,[1] tradicinių estų tautinių kostiumų pavyzdžiai iš visų regionų. Pristatoma medinių raižytų alaus talpyklų kolekcija iliustruoja tradicines valstiečių šventes, rankomis austų kilimų ir lininių staltiesių rinkiniai parodo liaudies amatų įvairovę.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922 m. muziejus įsikūrė Raadi dvaro rūmuose. Jo direktoriumi buvo suomių etnografas Ilmari Manninen, kuris nuo 1919 m. dirbo Tartu universitete. Raadi dvaras buvo meno kolekcionierių Karlo Eduardo ir jo sūnaus Ernsto Frydricho fon Liphartų protėvių namai. Jie išsikėlė 1860 m., tačiau jų kolekcijos išliko, nors vertingiausios dalys nuo 1920 m. buvo išparduodamos. Šeimininkai buvo meno mėgėjai, tačiau vietinių estų nebuvo gerbiami. Tuo metu kultūriniu požiūriu Liphartai buvo laikomi nepriimtinais kaip baltvokiečiai.[3]

1940 m. ant Raadi dvaro žemės buvo pastatytas aerodromas. Dvaro rūmai – pagrindinis muziejaus pastatas - buvo sugriautas per Tartu operacijos antpuolį Antrajame pasauliniame kare.[4] Vėliau šis aerodromas tapo pagrindiniu miesto objektu su įkurta slapta Sovietų bombonešių baze, todėl muziejaus kolekcijai čia nebuvo vietos, Tartu kultūra nebuvo matoma. Muziejaus artefaktai turėjo būti laikomi bažnyčiose ir kitose laisvose vietose aplink miestą, o oro bazė reiškė, kad užsieniečiams nebuvo leidžiama lankyti miesto.[3]

2005 m. Estijos kultūros ministerija ir Estijos architektų sąjunga kartu su muziejumi paskelbė tarptautinį konkursą Estijos nacionalinio muziejaus naujam pastatui. Projektą „Atminties laukas“ laimėjo tarptautinė architektų grupė: Dan Dorell, Lina Ghotmeh (Paryžius) ir Tsuyoshi Tane (Londonas).[5]

Naujųjų rūmų didysis atidarymas įvyko 2016 m. rudenį.[6][7] Čia įsikūręs muziejus, konferencijų erdvė, kino teatras. Pastato architektūra įprasmina muziejaus istoriją, įskaitant buvusį dvarą, karą ir aerodromą.

20182021 m. muziejui vadovavo Alaras Karisas, kol buvo išrinktas Estijos prezidentu.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Raun, Toivo (2001). Estonia and the Estonians. Hoover Press. p. 92. ISBN 978-0-8179-2852-0. {{cite book}}: Cite has empty unknown parameter: |coauthors= (pagalba)
  2. Bousfield, Jonathan (2001). Baltic States. Rough Guides. p. 385. ISBN 978-1-85828-840-6. {{cite book}}: Cite has empty unknown parameter: |coauthors= (pagalba)
  3. 3,0 3,1 Estonian National Museum, When ...Where is this? Archyvuota kopija 2014-01-01 iš Wayback Machine projekto., Estonian National Museum, retrieved 3 January 2014
  4. History of Manor Archyvuota kopija 2015-12-08 iš Wayback Machine projekto., Eesti. Rahva Muuseum, retrieved 31 December 2013
  5. „Multi national collaboration provides winning formula“. 27 Jan 2006. Nuoroda tikrinta 2013-12-31. {{cite news}}: Cite has empty unknown parameter: |coauthors= (pagalba)
  6. Tore, Ozgur. „A New Mega-Venue Opens in Tartu, Estonia“. FTNnews (britų anglų). Suarchyvuotas originalas 2016-10-12. Nuoroda tikrinta 2017-04-15.
  7. ERR (2016-09-30). „Estonian National Museum hosts opening gala ahead of Oct. 1 opening“. ERR (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-04-15.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]