Estijos ministras pirmininkas
| Estijos ministras pirmininkas Eesti Vabariigi peaminister | |
 Estijos Respublikos herbas | |
.jpg) Dabartinė Estijos Respublikos Ministrė Pirmininkė Kaja Kallas | |
| Įkurta | 1918 m. vasario 24 d. |
|---|---|
| Statusas | Vyriausybės vadovas |
| Rezidencija | Stenboko namas, Talinas |
| Kadencija | Neribojama |
| Pirmas ėjęs | Konstantin Päts |
| Atlyginimas | 7,303 € per mėnesį[1] |
| Oficiali svetainė | valitsus.ee |
Estijos Respublikos Ministras Pirmininkas (est. Peaminister) – Estijos Respublikos Vyriausybės vadovas, kurį skiria Prezidentas, gavęs Riigikogu teikimą bei pasitaręs su parlamentinėmis frakcijomis. Kuomet susitarti nepavyksta, Parlamentas turi teisę atmesti Prezidento siūlymą ir pasirinkti savąjį kandidatą. Kadangi Ministras Pirmininkas, siekdamas išlikti valdžioje, privalo išlaikyti Parlamento pasitikėjimą, jis įprastai yra pagrindinis valdančiosios koalicijos sąjungininkas. Šiuo metu Estijos Vyriausybės vadovo pareigas eina Kaja Kalas (Kaja Kallas), priklausanti liberaliai „Reformų partijai“.[2] Ji postą užėmė 2021 m. sausio 26 d. po to, kai atsistatydino Jūris Ratas (Jüri Ratas).
Kaip nurodyta Estijos Konstitucijoje, Ministras Pirmininkas negali vadovauti konkrečiai ministerijai ir yra atsakingas už sklandų Vyriausybės darbą. Ministro Pirmininko svarba ir vaidmuo Vyriausybėje priklauso nuo santykių nuo politinės partijos, kuriai šis vadovauja, palaikymo: kuo šis turi stipresnį palaikymą savo partijoje ir yra užsitikrinęs bendrapartiečių daugumą Parlamente, tuo jo autoritetas svaresnis. Tačiau esminiais nacionaliniais šalies klausimais galutinį sprendimą priima Riigikogu.
Priešingai nei daugelyje kitų parlamentinių respublikų, kur Prezidentas figūruoja kaip nominalus svarbiausias valstybės pareigūnas, Estijos Ministras Pirmininkas de jure ir de facto yra vyriausiasis valstybės pareigūnas. Taip yra dėl to, nes Konstitucijoje vykdomoji valdžia paskirta Vyriausybei, o šis yra jos galva.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Estijai paskelbus nepriklausomybę nuo Rusijos ir Vokietijos imperijų 1918 metais, Estijos laikinajai Vyriausybei iki 1920 m. vadovavo Ministras Pirmininkas. Vėliau 1920 m. Konstitucijoje valstybės vadovo vaidmuo patikėtas Valstybės Seniūnui (est. Riigivanem), kurio asmenyje buvo sujungtos ministro pirmininko bei prezidento pareigos. Anuomet politinė sistema buvo itin parlamentinė: turėdamas paprastą daugumą Riigikogu galėjo atleisti Valstybės Seniūną, pastarasis nebuvo aukščiausias pajėgų vadas ir negalėjo ratifikuoti įstatymų ar paleisti Parlamento.[3] Vadovaujantis 1934 m. Konstitucija buvo išleistas plebiscitas – buvo atkurtas Ministro Pirmininko postas, kuris labiau pasižymėjo prezidentinei sistemai būdingomis savybėmis. Priėmus naująją Konstituciją, Valstybės Seniūnu pradėta vadinti būtent šalies, o ne Vyriausybės galva. Nuo 1934 m. Valstybės Seniūnas galėjo skirti arba atleisti Ministrų Kabinetą, vetuoti įstatymus, pasirašyti dekretus bei paleisti Riigikogu.[4]
1934 m. kovo 12 d. Konstantinas Petsas (Konstantin Päts), demokratiškai eidamas Ministro Pirmininko ir Valstybės Seniūno pareigas, įvykdė karinį perversmą – jis nuslopino fašistuojantį vapsų judėjimą, suspendavo 1934 m. Konstituciją ir paleido Parlamentą. 1937–1938 m. Petsas pasiskelbė Estijos Prezidentu–vietininku (est. Riigihoidja). Atkūrus Estijos nepriklausomybę, 1992 m. Konstitucijoje šalis įvardinta kaip parlamentinė respublika, atkurti Ministro Pirmininko bei Prezidento postai.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Presidendi ja peaministri palk tõuseb 7303 euroni“. 15 March 2022.
- ↑ „8th parliamentary term, European Parliament“. europarl.europa.eu. Suarchyvuota iš originalo 6 March 2019. Nuoroda tikrinta 4 March 2019.
- ↑ (Seppo Zetterberg, "A History of Estonia" / Viron historia. 3rd edition. Helsinki: The Finnish Literary Society / Suomalaisen Kirjallisuuden Seura, 2007, pages 524–525)
- ↑ (Zetterberg 2007, pages 558–559)