Estė
Estė it. Este | |
---|---|
![]() | |
![]() | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | ![]() |
Regionas | ![]() |
Provincija | Padujos provincija |
Gyventojų | 14 254 |
Plotas | 8,64 km² |
Tankumas | 1 650 žm./km² |
Altitudė | 15 m |
![]() |
Estė |
Estė (it. Este) – miestas šiaurės Italijoje, Venete, Padujos provincijoje, 25 km į pietvakarius nuo Padujos, Euganėjų kalvų papėdėje. Yra geležinkelio stotis. Daugiausia plėtojamas žemės ūkis. Yra pilies griuvėsiai (pastatyta apie 1056 m., atstatyta 1339 m.), Šv. Teklės katedra (1690–1720 m.), Atestės nacionalinis muziejus.[2]
2021 m. Estės mieste gyveno 14 254, komunoje – 15 937 gyventojai (plotas 32,8 km²).[3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal Estės miestą pavadinta bronzos–geležies amžiaus Estės kultūra, gyvavusi šiaurės Italijoje. Antikiniais laikais netoliese buvo pagrindinis venetų miestas Atestė (sen. gr. Ἀτεστἐ, lot. Ateste). Apie 200 m. pr. m. e. įjungtas į Romos valstybę. Atestė stovėjo 14 km į pietus nuo dabartinio miesto, prie Adidžės upės. VI a. upei pakeitus vagą, miestas atkeltas į dabartinę vietą. 961 m. Estėje užgimė lombardiškos kilmės Esčių dinastija, 1056–1288 m. miestas buvo šios dinastijos sostine. Vėliau priklausė įvairiems valdovams, o 1405 m. tapo Venecijos Respublikos dalimi.[2]
-
Estės pilis
-
Šv. Teklės bažnyčia
-
Miesto vartai
-
Didžioji aikštė
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Este (locality), citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 Este. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Este:Commune, citypopulation.de