Ernstas Rudolfas fon Trautfeteris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ernstas Rudolfas fon Trautfeteris (Dail. Šiublerio raižinys žurnale „Niva“ 1889 m. Nr. 8)

Ernstas Rudolfas fon Trautfeteris (vok. Ernst Rudolf von Trautvetter; rus. Эрнст-Рудольф Эрнестович фон Траутфеттер; 1809 m. vasario 8 d. Mintaujoje, Kuršo gubernija – 1889 m. sausio 12 d. Sankt Peterburge) – iš Baltijos vokiečių kilęs Rusijos imperijos botanikas, Kijevo universiteto profesorius ir rektorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartu su broliais: būsimu pedagogu Hugo (1812–1877) ir valdininku Konradu (1823–1876) gimė ir augo gimnazijos mokytojo šeimoje. Ernstas Rudolfas fon Trautfeteris 1825 m. baigė Mintaujos gimnaziją, vėliau ketverius metus studijavo mediciną Tartu universitete. 18291831 m. šioje aukštojoje mokykloje tęsė studijas filosofijos srityje. 1833 m. Tartu universitete jam buvo suteiktas kandidato, o 1835 m. Karaliaučiaus universitete – filosofijos daktaro laipsnis. Kijevo Šv. Vladimiro universitete 1839 m. jam pripažintas gamtos mokslų daktaro laipsnis.

1833 m. buvo paskirtas Tartu universiteto Botanikos sodo direktoriaus padėjėju, o 1834 m. privatdocento pareigose pradėjo dėstyti botaniką. 1835 m. vedė Universiteto profesoriaus dukterį Rozą Šmalc, tais pačiais metais persikėlė į Sankt Peterburgą ir įsidarbino Imperatoriškajame botanikos sode.

1838 m. pradėjo dėstyti botanikos kursą Šv. Vladimiro universitete Kijeve, 1839 m. tapo ordinariniu profesoriumi. Pastarojo universiteto botanikos sodas tuo metu buvo Kremeneco mieste (buvusio licėjaus sodas), 1841 m. E.R.Trautfeteris jį pradėjo iš naujo kurti pačiame Kijeve (dalis augalų atkeliavo ir iš uždaryto Vilniaus universiteto Botanikos sodo). Kartu šioje aukštojoje mokykloje jis dėstė ir gretimus mineralogijos bei geologijos kursus. 1847 m. paskirtas Kijevo universiteto rektoriumi, šiose pareigose išbuvo iki 1859 m.

1860 m. tapo Žemdirbystės instituto direktoriumi Horkuose (dab. Baltarusijoje). Nuo 1864 m. iki 1875 m. vadovavo Imperatoriškajam botanikos sodui Sankt Peterburge, vėliau išėjo į užtarnautą poilsį.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Botanikos srityje E. R. Trautfeterio nuopelnai yra itin dideli. Jis pirmąkart ištyrė ir aprašė daugybę taksonų, jų pavadinimą papildydamas santrumpa „Trautv.“ Tokios yra šešios augalų gentys: Acelidanthus Trautv. & C.A.Mey. in Middend, Faldermannia Trautv., Microselinum Andrz. ex Trautv., Thuiaecarpus Trautv., Trigonocaryum Trautv. ir Diptychocarpus Trautv.; taip pat keliasdešimt augalų rūšių. Mokslininko vardu pavadinta Vėdryninių šeimos augalų gentis Trautvetteria Fisch. & C.A.Mey., taip pat 44 augalų rūšys. Savo tyrimų medžiagą pateikė kone aštuoniose dešimtyse mokslinių publikacijų, dauguma jų buvo išspausdintos Imperatoriškosios mokslų akademijos, Maskvos gamtos tyrėjų draugijos ir Imperatoriškojo botanikos sodo leidiniuose.

Bibliografija (pasirinktinai)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Grundriß einer Geschichte der Botanik in Bezug auf Rußland, 1837 m.
  • Plantarum imagines et descriptiones floram rossicam illustrantes, 1844–1847 m.
  • Reise in den äußersten Norden und Osten Sibiriens während der Jahres 1843 und 1844, 1847 m.
  • Florae Rossicae fontes // Труды Императорского ботанического сада, том VII, 1880 m.
  • Incrementa florae phaenogamae Rossicae // Труды Императорского ботанического сада, тома VIII и IX, 1883–1884 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Trečiojo laipsnio Šv. Vladimiro ordinas
  • Pirmojo laipsnio Šv. Anos ordinas
  • Pirmojo laipsnio Šv. Stanislovo ordinas
  • Imperatoriškosios mokslų akademijos narys korespondentas (1837 m.)
  • Karlo Bero vardo aukso medalis
  • Imperatoriškojo botanikos sodo garbės narys (1875 m.)
  • Slaptojo patarėjo titulas (1875 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]