Erna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Atminimo lenta žvalgyvinei grupei „Erna“ Espe (Suomija)

Tolimosios žvalgybos grupė Erna (est. Erna luuregrupp) – Antrojo pasaulinio karo laikų Suomijos kariuomenės žvalgybinis dalinysestų savanorių, veikęs Estijoje Raudonosios Armijos užnugaryje. Dalinys buvo suformuotas žvalgybinėms operacijoms bendradarbiaujant su Vokietijos ir Suomijos karinėmis žvalgybomis.[1].

Grupės „Erna“ suformavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1941 m. pavasarį Stafanio saloje (suom. Staffani) Espo apylinkėse pradėtas formuoti grupės branduolys - pirmieji 15 žmonių.

1941 m. birželio 22 d. nacistinė Vokietija užpuolė TSRS.[2] Netrukus Suomija turėjo įsijungti į karą Vokietijos pusėje, todėl Suomijoje gyvenę estai susirinko Helsinkyje, kad sudarytų savanorių dalinį, skirtą veikti Estijoje.[2] Grupės vadu tapo buvusios Estijos kariuomenės pulkininkas Henn Ants Kurg[2], buvęs paskutiniu Estijos karo atašė Prancūzijoje.

Vokiečiai suteikė grupei pavadinimą „Erna“[2], o du vokiečių ryšių karininkai (oberleitenantas Reinhardt ir zonderfiureris Schwarze) prisijungė prie grupės.[2] Erną apginklavo Suomijos kariuomenė, jie vilkėjo Suomijos karines uniformas.[3].
Vokiečių karininkai norėjo, kad „Erna“ prisiektų fiureriui, tačiau pulkininkas H. A. Kurgas buvo griežtai prieš.[2] Jis tvirtino, kad jie yra ne vokiečiai, o estai savanoriai, pasiruošę bendradarbiauti, bet ne prisiekti A. Hitleriui.[2] Po svarstymų buvo sutarta, kad „Erna“, būdama Suomijos kariuomenės dalis, prisiektų Suomijai. Todėl 1941 m. liepos 24 d. 15 specialiai apmokytų karių ir 52 savanoriai davė priesaiką Suomijai.[2]

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liepos 10 d. grupė iš jūros išsilaipino šiaurinėje Estijos pakrantėje - išsilaipinę 42 kareiviai pasislėpė Kautlos pelkėse 60 km į pietryčius nuo Talino. Kiti 17 grupės narių liepos 28 d. buvo išmesti su parašiutais.
Grupės užduotis buvo atlikti žvalgybą Suomijos kariuomenės naudai giliame Raudonosios Armijos užnugaryje, bet taip nutiko, kad grupė padėjo išsigelbėti maždaug 2 tūkst. civilių, kurie slėpėsi Kautlos miškuose, kol Ernos grupė 1941 m. liepos 31 d. – rugpjūčio 1 d. kovėsi su gausesnėmis NKVD naikintojų batalionų pajėgomis.[4]. Rugpjūčio 4 d. grupei buvo įsakyta nutraukti veiklą ir kirsti fronto liniją. Grupė prarado 32 karius, kurie žuvo ar pradingo be žinios.[5].

Tolesnis likimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Ernos“ grupės likučius papildžius dar 400 vyrų buvo suformuotas batalionas, pavadintas „Erna II“ ir prijungtas prie vermachto 311-ojo pėstininkų pulko. 1941 m. spalio 10 d. batalionas buvo išformuotas.

Pasibaigus karui dalis buvusių pirmosios „Ernos“ grupės karių tapo „miško broliais“ ir vykdė partizaninį karą.[6]

Tarybinė istoriografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradedant Stalino laikais tarybinė propaganda teigė, kad pirmoji „Ernos“ grupė dalyvavo masinėse tarybinių aktyvistų žudynėse. Buvo teigiama, kad „Ernos“ nariai aukų nugarose išpjaustydavo raidę „E“.

Šie teiginiai vėl imti platinti XX a. 9-tą dešimtmetį siekiant atitraukti dėmesį nuo Kautlos žudynių. Po 2000 m. apie tai vėl prabilta Rusijos žiniasklaidoje.[7]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Estonian Citizens in the German Armed Forces. Volunteers, Conscripts and Commandeered Troops
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 Jõgi, Ülo. „Birth of the ERNA-organization and its operations in 1941“. ERNA Society. Nuoroda tikrinta 2007-08-10. 
  3. C. Jurando, N Thomas PhD: Germany's Eastern Front Allies(2): Baltic Force, page 5. Osprey Publishing, 2002, ISBN 1-84176-193-1
  4. p16, Mart Laar: War in the Woods: Estonia's Struggle for Survival, 1944-1953. Howells House, 1991, ISBN 0-929590-08-2
  5. pp. 170-172, Formation of the Erna Platoon, Estonian State and People in World War 2, Volume 5, Stockholm, 1957
  6. p147, Mart Laar: War in the Woods: Estonia's Struggle for Survival, 1944-1953. Howells House, 1991, ISBN 0-929590-08-2
  7. Mart Laar: Tavaline stalinism, printed in Postimees 16 August 2007