Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ermito polinomas matematikoje – polinomas, priklausantis ortogonalių polinomų sekai,[1] kurį atsiranda tikimybių teorijos problemose, kombinatorikoje bei fizikoje.
Ermito polinomai yra apibrėžiami arba sąryšiu
("tikimybiniai Ermito polinomai"), arba kartais kitu sąryšiu
("fizikiniai Ermito polinomai"). Šie du apibrėžimai nėra tiksliai vienodi, vienas yra kito mastelio keitimas
Tradiciškai matematikoje naudojamas pirmas apibrėžimas, kadangi
yra tikimybės tankio funkcija normaliam skirstiniui su tikėtina vertė 0 ir standartiniu nuokrypiu 1.
Pirmi vienuolika Ermito polinomu, apibrėžtų pagal tikimybių teorijoje naudojamą apibrėžimą:
ir pirmi vienuolika Ermito polinomu, apibrėžtų pagal fizikoje (kvantinėje mechanikoje) naudojamą apibrėžimą: