Erimanto šernas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Erimanto šernas graikų mitologijoje - būtybė, milžiniškas laukinis ugnimi alsuojantis šernas. Šernas gyveno ant Erimanto kalno, kuris buvo šventas jo šeimininkei Artemidei. Deivė pasiųsdavusi šerną niokoti šalies, ūkininkų laukų[1]. Kartą Apolonas šerną pasiuntė užmušti Afroditės favoritą jaunuolį Adonį, keršydamas už tai, kad Artemidė apakino mirtingą Apolono sūnų, Erimantą, kuris deivę užtiko besimaudančią[2]. Pagal Robertą Graves, vėliau Afroditę šioje istorijoje perpasakojant pakeitusi Artemidė. Šerną nukovė Heraklis vykdydamas ketvirtą žygdarbį (plačiau žiūrėkite dvylikoje Heraklio žygdarbių).

Literatūra

  1. Kerenyi (1959), p. 149.
  2. Robert Graves 1955,126.1.