Erich Heckel

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Erikas Hekelis
vok. Erich Heckel
Kirchner - Erich Heckel an der Staffelei.jpg
E. Hekelio portretas
(aut. E. L. Kirchneris, iki 1938 m.)
Gimė: 1883 m. liepos 31 d.
Dėbelnas, Vokietija
Mirė: 1970 m. sausio 27 d. (86 metai)
Radolfcelis, VFR
Tautybė: Vokietis
Veikla: Dailininkas
Sritis: Ekspresionizmas
Commons-logo.svg Vikiteka: Erich HeckelVikiteka

Erikas Hekelis (vok. Erich Heckel, 1883 m. liepos 31 d., Dėbelnas – 1970 m. sausio 27 d., Radolfcelis) – XX a. Vokietijos tapytojas, grafikas, skulptorius. Ekspresionizmo meno srovės atstovas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Erikas Hekelis gimė 1883 m. liepos 31 d. Dėbelne prie Chemnico. Mokykloje jis susidraugavo su Karl Schmidt-Rottluff, su kitais mokiniais įkūrė literatūrinių ir meno debatų ratelį „Vulkan“. 1904 m. E. Hekelis pradėjo mokytis architektūros Dresdeno aukštojoje technikos mokykloje, kur susitiko Ernst Ludwig Kirchner. Kartu jie 1905 m. įkūrė dailininkų grupę „Tiltas“ su Karl Schmidt-Rottluff ir Fritz Bleyl. E. Hekelis užsiėmė vadovavimu grupės veiklai, metė architektūros studijavimą, įsidarbino Wilhelm Kreis architektūros biure. 1907 ir 1908 m. vasaras praleido Vokietijos Šiaurės jūros pakrantėje Dangaste, 1909 ir 1910 m. vasaras − prie Moricburgo ežerų kartu su E. L. Kirchner ir Max Pechstein. Jo ekspresionistinei kūrybai buvo būdingi aiškūs vaizduojamų objektų kontūrai ir ryškios spalvos.

1911 m. visi „Tilto“ nariai persikėlė į Berlyną. E. Hekelio kūriniai tapo melancholiškesni, spalvos tapo nuosaikesnės. Jis dirbo iliustratoriumi. 1912 m. jis dalyvavo Vokietijos avangardinių dailininkų „Sonderbundausstellung“ parodoje Kelne, kur kartu su E. L. Kirchner dekoravo koplyčią. Šiuo metu jis susitiko daug kitų menininkų: Wilhelm Lehmbruck, Christian Rolfs, Lyonel Feininger ir August Macke. Pirmojo pasaulinio karo metu E. Hekelis dirbo medicinos tarnyboje Belgijoje, buvo atsakingas už sužeistų kareivių pristatymo į namus organizavimą. Belgijoje susipažino su James Ensor ir Max Beckmann. 1916 m. birželį jis vedė šokėją Hilda Frieda Georgi, kuri pozavo jo paveikslams.

1920-ųjų vasaromis E. Hekelis daug keliavo, žavėjosi Alpių kalnų ir Švarcvaldo girių vaizdais, Šių motyvų atsirado jo kūryboje. 1922–23 m. jis atliko sienų tapybą Anger-Museum Erfurte. Apie 1930 m. E. Hekelio naudojamos spalvos beveik visai prarado buvusį ryškumą, tapo pastelinėmis. Vokietijos nacistai jo kūrinius apskelbė „degeneraciniu menu“, pašalino 729 dailininko kūrinius iš muziejų ir galerijų. Daug jų pražuvo nacių valdymo ir Antrojo pasaulinio karo metu. Dailininko studija Berlyne buvo sunaikinta. 1944 m. E. Hekelis persikraustė į Hemenhofeno kaimą prie Bodeno ežero. Po karo profesoriavo Karlsrujės vaizduojamojo meno akademijoje, buvo vienu pripažinčiausių VFR dailininkų. Erikas Hekelis mirė 1970 m. sausio 27 d. Radolfcelyje prie Bodeno ežero. Jis paliko platų kūrybinį palikimą, vien grafikos kūrinių skaičiuojama: 465 medžio raižinių, 375 ofortų ir 400 litografijų.

Kūrinių galerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]