Enkomjenda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Enkomjendos kasdienybė: moterys atlieka namų ruošos darbus enkomendero ūkyje.

Enkomjenda (isp. encomienda – pavedimas, globa) – XVIXVIII a. ispanų kolonijose Amerikoje gyvavusi indėnų išnaudojimo forma, pagrįsta tariamu pasitikėjimu tarp ispanų kolonizatorių ir vietinių gventojų. Enkomjendą sukūrė Ispanijos monarchai, vykstant Amerikos ir Filipinų kolonizacijai; tokiu būdu norėta įtvirtinti ispanų užkariavimus. Galutinai panaikinta XIX a. pradžioje.

Remiantis kai kuriomis viduramžiškomis feodalizmo normomis, konkistadorui būdavo suteikiama teisė „globoti“ nukariautus vietinius gyventojus, sukuriant panašų santykį, koks atsirado tarp Europos senjorų ir vasalų Rekonkistos metu Naujojoje Kastilijoje. Tačiau enkomjenda nebuvo nauja feodalizmo atmaina, kadangi enkomenderui indėnų žemė tiesiogiai nepriklausė, ji vis dar buvo senųjų žemyno gyventojų nuosavybė. Tokią tvarką formaliai saugojo Kastilijos karalystė, nes užkariavimo pradžioje beveik visos naujųjų žemių administravimo teisės atiteko Kastilijos karalienei. Tuo tarpu Karalystė visoms Ispanijos kolonijoms Amerikoje ir Filipinuose bandė primesti savus įstatymus.

Enkomjendą daugiausiai galėjo sudaryti 300 indėnų, nors jose retai tebūdavo pasiektas toks skaičius. Enkomenderai turėjo teisę apmokestinti žmones, esančius jų globoje ir, prireikus, sukviesti juos kolektyviniam darbui, tačiau užkariautojai neturėjo jokios juridinės galios juos valdyti: vietiniai gyventojai nebuvo vergai, teisiškai jie buvo laisvi žmonės. Mainais už nemokamas žemes ir darbo jėgą, monarchija iš enkomjendos valdytojų tikėjosi naujos, stabilios, ir svarbiausia, katalikiškos visuomenės. Indėnai labai pasitikėjo naujakurių sąžiningumu, todėl paspartindami sistemos veiklą, greitai tapo ispanų priespaudos ir išnaudojimo aukomis. Tariamas krikščionybės platinimas ir stabilios visuomenės kūrimas tapo tos priespaudos įrankiais.

Kastilijos karalystė 1493 m. gegužę įtvirtino enkomjendos sistemą Espanjoloje (Haitis), tačiau ten ji įgavo dar žiauresnį mastą ir nepasitvirtino.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]