Endrušaičiai
| Endrušaičiai vok. Endruscheiten, Kleinluben | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
| Kirčiavimas | Endrušáičiai |
Endrušaičiai arba Lindikai[1] (vok. Endruscheiten, Lindicken, nuo 1938 m. Kleinluben) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 3 km į šiaurę nuo Lazdynų, prie Prūdupės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurti XVII a. antroje pusėje šatulinės kolonizacijos metu valstybinio miško (Trapėnų girios) žemėse. ~1700 m. kaimas ištuštėjo, o 1737 m. jame įsikūrė dvi zalcburgiečių šeimos. Iki XIX a. vadintas ir Lindikais.[2] 1785 m. Endrušaičiai buvo zalcburgiečių kolonija su 2 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[3] 1821 m. – kulmiškių kaimas su 14 gyventojų.[4] 1854 m. Endrušaičiuose buvo 3 gyvenamieji pastatai ir 32 gyventojai.[5]
1714–1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Juknaičių valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Endrušaičiuose tebuvo 1 sodyba, 9 gyventojai, iš jų – 1 lietuvis.[6] 1910 m. kaime gyveno 8 žmonės.[7] 1923 m. prijungti prie Lubinėlių.[8] Po Antrojo pasaulinio karo išnyko.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Martynas Purvinas, Lindikai, 4, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-16.
- ↑ Endruscheiten, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 34. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 1 (A–F), p. 342. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
- ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 185. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 220, 221. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
- ↑ Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-16.
- ↑ Amtsbezirk Meißnersrode, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-16.