Embutės valsčius
| Embutės valsčius latv. Embūtes pagasts | |
|---|---|
 | |
| Valstybė |  Latvija
|
| Regionas |  Kuršas
|
| Savivaldybė | Pietų Kuršo savivaldybė |
| Administracinis centras | Vybiniai |
| Gyventojų | 284 |
| Plotas | 117,3 km² |
| Tankumas | 2,42 žm./km² |
 Vikiteka |
Embutės valsčiusVikiteka |
Embutės valsčius (latv. Embūtes pagasts) – viena iš Pietų Kuršo savivaldybės administracinių teritorijų Latvijos vakaruose. Plotas 117,3 km²,[1] 284 gyventojai (2024 m.).[2] Administracinis centras – Vybiniai.
Veikia valsčiaus administracija, biblioteka (Vybiniuose), turizmo informacijos centras (Embutėje). Iki 2009 m. Bakūzės dvaro rūmuose veikė Embutės pradinė mokykla.[3] Stovi Embutės pilies ir liuteronų bažnyčios griuvėsiai. Stūkso Embutės (Indulio) ir Tulčių piliakalniai.[4]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Embutė pirmąkart minima Eiliuotojoje Livonijos kronikoje 1243 m. 1265 m. čia pastatyta Kuršo vyskupo pilis, apie 1702 m. per Šiaurės karą sugriauta. Iki XIX a. pabaigos dabartinio valsčiaus teritorijoje susiformavo Embutės (Amboten), Bakūzės (Backhusen), Vybinių (Wibingen), Dėselės (Desseln), Jagmanių (Jagman), Krustkalno (Kreuzberg), Dinsdurbės (Dinsdyrb) dvarai, Bagos, Mustinių, Naujasis, Lydzybos palivarkai. Latvijai tapus nepriklausoma, per 1920–1937 m. žemės ūkio reformą dvarų žemė išskirstyta į daugiau nei 210 sklypų, išdalyta naujakuriams. 1935 m. valsčius buvo 8050 ha ploto, turėjo 218 valstiečių ūkių. Auginti rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, bulvės, dobilai. Veikė 4 malūnai, pieninė, pieno nugriebimo punktas, juodsidabrių lapių veisykla.[4]
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje valsčiaus teritoriją kirto Kuršo katilo fronto linija, per karo veiksmus sunaikinta apie 80 % valsčiaus pastatų. 1945 m. valsčiuje įkurtos Embutės ir Dėselės apylinkės, o pats valsčius 1949 m. panaikintas. 1951 m. prie Embutės prijungta Dėselės apylinkė, 1960 m. – dalis Asytės, 1977 m. – dalis Vainiuodės apylinkės. 1948 m. Embutėje įkurtas „Bolševiko” kolūkis, 1957 m. pertvarkytas į tarybinį ūkį „Embutė”. Sovietmečiu veikė du pieno nugriebimo punktai, malūnas, mechaninės dirbtuvės, parduotuvė, valgykla, miške į pietus nuo Embutės įrengta Sovietinės armijos branduolinių raketų bazė.[4]
1990 m. apylinkė pertvarkyta į valsčių. Po XX a. administracinių teritorinių reformų į dabartinio valsčiaus teritoriją įeina ir tarpukariu buvusio Asytės valsčiaus rytinė dalis, o senojo Embutės valsčiaus pietvakarinė dalis priklauso dabartiniam Vainiaudos valsčiui.[4] Tarpukariu valsčius priklausė Aizputės (iki 1924 m.) ir Liepojos apskričiai, 1990–2009 m. Liepojos rajonui, 2009–2021 m. Vainiaudos savivaldybei.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Ribojasi su Pietų Kuršo savivaldybės Vainiaudos, Priekulės ir Kalvenės valsčiais, Kuldygos savivaldybės Nykracės valsčiumi ir Saldaus savivaldybės Nygrandės valsčiumi. Valsčiaus teritorija yra Vakarų Kuršo aukštumos Embutės kalvyno šiauriniame pakraštyje, šiaurinė valsčiaus dalis siekia Bandavos kalvyną. Į pietvakarius nuo Embutės stūkso 189,5 m aukščio (virš jūros lygio) Krievukalnas – aukščiausia valsčiaus ir Kuršo kalva. Valsčiaus vidurį kerta gilus Embutės slėnis, nuo kurio atsišakoja keletas raguvų. Slėnio dugnas žemiausioje vietoje iškilęs apie 90 m virš jūros lygio, šlaitai užsibaigia aukštomis kalvomis: Taurėtajkalnu (Tarētājkalns, 156,5 m virš jūros lygio), Krustkalnu (150 m) ir kitomis. Valsčiaus vakarine dalimi eina Ventos ir Bartuvos vandenskyra. Ventos baseinui priklauso Škėrvelis (Šķērvelis) ir Lėtiža (Lētiža) bei jų intakai: Dzelda su Lanka, Bakūzė. Valsčiaus šiaurės vakariniame pakraštyje telkšo Sepenės ežeras (67 ha), iš jo išteka Bartuvos intakas Vartaja, įteka Strikiupė (Strīķupe). Kiti didesni vandens telkiniai: Tyrelių tvenkinys (Tīreļu dīķis, 24,1 ha), Viesdaugos tvenkinys (20,8 ha), Brinkių ežeras (Briņķu ezers, 11,7 ha). Valsčiaus šiaurinėje ir pietinėje dalyse plyti dideli miškų masyvai. Yra kalkakmenio, žvyro, molio telkinių. Valsčių kerta regioninės reikšmės keliai Ežerė–Embutė–Gruobinia (P106) ir Kuldyga–Embutė (P116).[4]
Valsčiaus gamta saugoma Embūtės gamtos parke ir Blažgio ežero draustinyje.[4]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1935 m. valsčiuje gyveno 1337 žmonės, iš jų 85,2 % latvių, 4,0 % vokiečių, 4,0 % rusų. 1941 m. sovietų valdžia į tremtį išsiuntė 4, 1949 m. – 48 gyventojus. 2000 m. valsčiuje buvo 589 gyventojai, iš jų 85,6 % latvių, 11,7 % lietuvių, 2 % rusų.[4]
Didžiausios gyvenvietės – Vybiniai (222 gyv., 2024 m.),[5] Embutė, Dinsdurbė, Dėselė, Bakūzė.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Liuteronų bažnyčios griuvėsiai -
Vyskupo pilies griuvėsiai -
Turizmo informacijos centras -
Bakūzės dvaro rūmai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Reģionu, novadu, pilsētu un pagastu kopējā un sauszemes platība gada sākumā 2022 - 2025, Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2025-02-07.
- ↑ Pilsētu (blīvi apdzīvotu) un lauku (reti apdzīvotu) teritoriju iedzīvotāju skaits reģionos, pilsētās, novados un pagastos (pēc administratīvi teritoriālās reformas 2021. gadā) 2022 - 2024, Centrālā statistikas pārvalde. Nuoroda tikrinta 2025-02-07.
- ↑ Slēdz Embūtes pamatskolu, liepajniekiem.lv, 2009-07-25. Nuoroda tikrinta 2025-02-07.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 Embūtes pagasts, Enciklopēdija „Latvijas pagasti”, t. 1 (A–Ļ), p. 267–270. A/S „Preses nams”, 2001. ISBN 9984-00-412-0.
- ↑ Vībiņi, Vietvārdu datubāze, Latvijas ģeotelpiskās informācijas aģentūra. Nuoroda tikrinta 2025-02-07.