Emanuelė (personažas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Emanuelė (orig. Emanuelle) – erotinių filmų personažas, sukurtas Nyderlandų aktorės Sylvijos Kristel.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūrinį Emanuelės personažą sukūrė prancūzų kilmės tailandietė Marayat Rollet-Andriane, 1957 m. išleidusi knygą „The Joys of the Woman“. Joje buvo pasakojama apie nuobodžiaujančios prancūzų diplomato žmonos seksualinius eksperimentus. Knyga sukėlė nemenką skandalą ir sulaukė didžiulio susidomėjimo, tačiau iš pradžių buvo uždrausta Prancūzijoje. Šioje šalyje ji buvo išspausdinta nenurodant autoriaus 1959 m. ir platinama nelegaliai. Vėliau leidėjai Emanuelės autorystę priskyrė moteriai, prisidengusiai pseudominu „Emanuelle Arsan“, nurodydami, kad knyga yra dalinai autobiografinė. „Arsan“ slapyvardžiu buvo pasirašytos dar kelios panašaus turinio knygos, tačiau vėliau iškelta versija, kad tikrasis jų autorius yra Marayat Rollet-Andriane vyras Louis-Jacques Rollet-Andriane.[1][2][3] Pati Marayat Rollet-Andriane yra sukūrusi keletą vaidmenų kine, tarp kurių – ir erotinėje juostoje „Laura“ pagal savo pačios knygą.

1974 m. prancūzų režisierius Just Jaeckin nusprendė ekranizuoti knygą, pagrindinį vaidmenį patikėdamas pradedančiai Nyderlandų aktorei ir modeliui Sylvijai Kristel. Scenarijų filmui parašė pati Arsan, o pati juosta sulaukė milžiniško pasisekimo dėl pasiūlyto naujo požiūrio į moters seksualumą bei atvirų scenų. Nors kai kuriose šalyse ji buvo priskirta prie „softcore“ pornografijos, o Britanijoje kai kurios scenos iškirptos, filmas tapo visų laikų populiariausiu prancūzų filmu, kurį visame pasaulyje matė daugiau kaip 300 mln. žmonių.[4]

1975 ir 1977 m. pasirodė du filmo tęsiniai, sukurti kitų režisierių, tačiau kartu sudarantys bendrą trilogiją. Silvija Kristel abejuose jų atliko pagrindinius vaidmenis, ir nors pirmosios juostos populiarumo pasiekti nepavyko, ilgainiui serija tapo kultine tarp erotinių filmų mėgėjų, o Emanuelės vardas – seksualios ir laisvos moters sinonimu. Naudojantis populiarumo banga, personažo kūrėja Arsan su vyru bei režisierius Jaeckin 1974-76 m. Prancūzijoje sėkmingai leido erotinį žurnalą „Emmanuelle, le magazine du plaisir“.

Emanuelės vardui tapus bendriniu ir nesant personažo autorinių teisių, ilgainiui kitose šalyse buvo sukurta keliolika vaidybinių bei video filmų, neturinčių nieko bendra su originalia idėja. 1989 m. taip pat pasirodė ir to paties pavadinimo video žaidimas.

Greta S. Kristel sukurtos Emanuelės, 1975 m. Italijoje buvo pradėta kurti serija filmų apie juodaodę Emanuelę (skirtingai nuo prancūziškos versijos, šis vardas rašomas su viena „l“). Pagrindinį vaidmenį visuose šiuose filmuose atliko aktorė Laura Gemser,

Filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficiali serija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Emanuelė (1974)
  • Emanuelė 2 (1975)
  • Sudie, Emanuele (1977)
  • Emanuelė 4 (1984)
  • Emanuelė 5 (1986)
  • Emanuelė 6 (1988)
  • Emanuelė 7 (1993)
  • Emanuelės tango (2006)

Juodoji Emanuelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Magazine-litteraire.com
  2. Francis Leroi, 70, années érotiques, éditions La Musardine, 1999.
  3. Laure
  4. Hunting Emmanuelle, Firecracker Films (2006) (view clip)