Elvyra Baltinienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Elvyra Baltinienė
Gimė 1933 m. lapkričio 18 d. (90 metų)
Žiobiškis, Rokiškio valsčius
Veikla istorikė
Partija 1957 m. SSKP
Alma mater 1956 m. Vilniaus pedagoginis institutas

Elvyra Užkurėlytė-Baltinienė (g. 1933 m. lapkričio 18 d. Žiobiškyje, Rokiškio valsčius) – Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1956 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1966 m. istorijos mokslų kandidatė (disertacija „LKP veikla, keliant respublikos darbininkų klasės kultūrinį-techninį lygį 1959–1965 m.“).[1]

1956–1999 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje (nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademija); 19751988 m. Marksizmo-leninizmo, 1988–1990 m. Visuomenės mokslų katedros vedėja; 1982 m. profesorė. 1983 m. LSSR nusipelniusi kultūros veikėja.

Nuo 1991 m. bendradarbiauja su Toronto universitetu (Kanada), 1995 m. jame skaitė paskaitas. Lietuvoje ir Kanadoje paskelbė naujos archyvinės medžiagos. Rašė remdamasi oficialia sovietine ideologija.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Buržuazinė „masinė kultūra“ ir jaunimas, 1976 m.
  • Brandaus socializmo kultūra, 1982 m.
  • Socialistinės visuomenės susiformavimas ir raida Tarybų Lietuvoje (1940–1980), viena autorių, 1980.
  • Tarybų Lietuvos kultūra (1940–1980 m.), viena autorių, 1982 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Elvyra Baltinienė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. - 189
  2. Ona PakėnienėElvyra Baltinienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 567 psl.