Elniavabaliai

Elniavabaliai, elniaragiai (Lucanidae) – vabalų (Coleoptera) šeima, kuriai priklauso stambūs ir vidutinio dydžio vabalai. Jų antenos aiškiai alkūniškos, stiebelis ilgas, buoželė šukiška. Priekinės kojos rausiamojo tipo. Mandibulės, ypač patinų, didelės, kai kurių rūšių primena elnio ragus. Jomis patinai, kaip elniai, grumiasi dėl patelės.

Pasaulyje apie 1100 rūšių. Dauguma jų būdingi tropikams ir subtropikams.

Vystymasis

Lervos stambios, pasagos formos su ruda galvute. Vystosi trūnijančioje ąžuolų, rečiau kitų lapuočiu medžių, senų kelmų, šaknų ar rąstų medienoje. Prieš virsdamos lėliukėmis iš išgraužų pasidaro sau „lopšelį“. Kai kurios rūšys prieš virsdamos lėliukėmis išlenda iš trūnijančios medienos ir įsirausia į dirvožemį. Vabalai minta lapuočių medžių, ypač ąžuolo bei beržo, tekančiomis sultimis.

Reikšmė

Nors dėl savo ragų atrodo grėsmingi, tačiau paėmus į ranką žmogui nieko nepadarys. Vabalai naudingi: greitina trūnijančios medienos irimą.

Lietuvoje

Lietuvoje randamos 6 rūšys:

Gentis: Ceruchus
	Šiaurinis elniavabalis Ceruchus chrysomelinus Hochenwarth, 1785	Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Gentis: Dorcus
	Platusis elniavabalis Dorcus parallelipipedus Linnaeus, 1758	Dažniausia Lietuvoje elniavabalių rūšis
Gentis: Lucanus
	Paprastasis elniavabalis Lucanus cervus Linnaeus, 1758	Rūšis Lietuvoje laikoma išnykusia. Iš LRK sąrašo išbraukta 2019 m.
Gentis: Platycerus
	Blindinis elniaragis Platycerus caprea De Geer, 1774	Labai panašus į žygiškajį elniavabalį
	Žygiškasis elniavabalis Platycerus caraboides Linnaeus, 1758
Gentis: Sinodendron
	Cilindriškasis elniavabalis Sinodendron cylindricum Linnaeus, 1758	Patinų galva su stačiu ragu.

Nuorodos

• Elniavabalių pagalbos linija Archyvuota kopija 2018-01-29 iš Wayback Machine projekto.