Eleonora Marčiulionienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Eleonora Marčiulionienė (1912 m. balandžio 12 d. Tauragnai2001 m. gruodžio 18 d. Čikaga) – Lietuvos keramikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyras Aleksandras Marčiulionis. 1937 m. baigė Kauno meno mokyklą. 19371938 m. tobulinosi Keramikos mokykloje Bechyne (Čekija). 19381944 m. dėstė Kauno dailiųjų amatų mokykloje. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 19461949 m. dirbo Dailės ir amatų mokykloje Freiburge. Nuo 1949 m. gyveno Australijoje, nuo 1956 m. – JAV.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė dekoratyvinių vazų, lėkščių, šviestuvų. Antikos ir Tolimųjų Rytų dailės pavyzdžiu kūrė klasikinių formų dekoratyvinius indus, dekoruotus reljefiniu arba tapytu poglazūriniu dekoru. Skulptūrinės keramikos kūriniuose vyrauja lietuviška („Eglė“, „Lietuviškos vestuvės“, „Vargo mokykla“, šeštas – aštuntas dešimtmetis), motinystės („Motina su vaiku“, „Pavasario madona“, septintas – aštuntas dešimtmetis), religinė („Kryžiaus kelias“ 1957 m., „Angelas“, „Baltoji madona“, devintas dešimtmetis) tematika. Kūrybai būdinga įmantrumas, sentimentali nuotaika, taikomos sudėtingos technologijos, įvairios faktūros, glazūros viename kūrinyje. Nuo 1937 m. dalyvavo parodose: 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje ir 1939 m. Niujorke, 1938 m. I tarptautinėje amatų parodoje Berlyne. Individualios parodos surengtos 1970 ir 1974 m. Čiurlionio galerijoje Čikagoje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lijana ŠatavičiūtėEleonora Marčiulionienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 258 psl.