Elena Spurgaitė
| Elena Spurgaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1924 m. rugpjūčio 18 d. Šunkariai, Slavikų valsčius |
| Mirė | 1971 m. balandžio 2 d. (46 metai) Jūrės GS, Marijampolės rajonas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinės |
| Veikla | rašytoja, odontologė |
| Alma mater | Kauno medicinos institutas |
Elena Spurgaitė (1924 m. rugpjūčio 18 d.[1] – 1971 m. balandžio 2 d.) – Lietuvos vaikų rašytoja.
Mokėsi Šunkarių pradinėje mokykloje, vėliau – Marijampolės gimnazijoje. Baigė Kauno medicinos institutą, 1960–1971 m. dirbo mokyklos odontologe Kazlų Rūdoje.[2] Nuo 1948 m. apsigyveno pas dėdę klasikinės literatūros vertėją Praną Povilaitį Jūrės miestelyje.
Išleido prozos knygų vaikams, kuriose pasakoms būdinga metaforika kalbėjo apie atsakomybę, pagalbą kovojantiems su blogio jėgomis („Kiaunės dvaro nebėra“, 1958 m.), draugiškumą ir meilę silpnesniam („Žaliapūkė“, „Ligonėliai“, 1959 m.), supažindino su gamta ir gyvūnija („Jūreivis Baltrukas“, 1969 m.).[3]
Elena Spurgaitė mirė Jūrėje. Palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jūrėje (Kazlų Rūdos sen.) yra E. Spurgaitės gatvė, pavadinta 1997 m.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ VAIKŲ RAŠYTOJA ELENA SPURGAITĖ, maironiomuziejus.lt
- ↑ Gintarė Adomaitytė. KAS JŪS, „ŽALIAPŪKĖS“ AUTORE? (Elenai Spurgaitei – 90 metų), Rubinaitis, 2014 Nr. 3 (71).
- ↑ 3,0 3,1 Elena Spurgaitė, limis.lt