Elena Kuosaitė-Jašinskienė
Elena Kuosaitė-Jašinskienė (g. 1922 m. gruodžio 17 d. Skrebotiškyje, Pasvalio valsčius – 2016 m. rugpjūčio 16 d. Vilniuje) – Lietuvos literatūros tyrinėtoja, vertėja, humanitarinių mokslų daktarė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Brolis Jonas Kuosa. 1946 m. baigė anglistikos studijas Vilniaus universitete. 1959 m. filologijos mokslų kandidatė.
1946–1993 m. Vilniaus universiteto dėstytoja. 1962–1964 m. LTSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. „Literatūra“ atsakingoji redaktorė, nuo 1993 m. leidinio „World Shakespeare Bibliography“ JAV korespondentų komiteto narė.
Paskelbė straipsnių apie užsienio literatūros vertimus į lietuvių kalbą, išvertė grožinės literatūros kūrinių, estetikos veikalų. Literatūros vadovėlių „XX a. užsienio literatūra: Romanas“ (1985 m.), „Visuotinės literatūros istorija: XVII–XVIII a.“ (1992 m.) viena autorių. Parengė, su kitais, chrestomatijas „Vakarų poetai“ 1969 m., „Visuotinės literatūros chrestomatija XI klasei“ 1990 m. ir kitų [1]
Vertimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Džekas Londonas. Jūrų vilkas, 1956 m.
- Lorensas Sternas. Sentimentali kelionė po Prancūziją ir Italiją, 1968 m.
- Čarlzas Persis Snou. Lūkesčių metas, 1973 m.
- Styvenas Kreinas. Raudonas narsumo ženklas, 1975 m.
- Valteris Skotas. Lamermuro sužadėtinė, 1995 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jonas Šlekys. Elena Kuosaitė-Jašinskienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 277 psl.