Elena Kniūkštaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Elena Kniūkštaitė (g. 1950 m. birželio 12 d. Kartenoje, Kretingos raj.) – Lietuvos tautodailininkė tapytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1971 m. baigė fotografiją Vilniaus technologiniame technikume. 19751976 m. dirbo Vilniaus universiteto bibliotekos fotolaboratorijoje, nuo 1976 m. – Liaudies buities muziejaus Rumšiškėse restauratorė.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nutapė figūrinių kompozicijų („Joninių naktį“ 1973 m., „Krikštynos“ 1976 m., „Karuselė“ 1978 m., „Vakaras prie Minijos“ 1984 m., triptikas „Pienių žydėjimas“ 1999 m., „Šv. Morta“, „Margarita“, 2005 m.), portretų („Tėvai“ 1972 m., „Aš, mama, brolis ir pusseserė“ 1975 m.), peizažų („Nida“ 1976 m., „Pasivaikščiojimas“ 1986 m., „Peizažas su ąžuolais“ 1992 m.), natiurmortų. Pasak Elenos kūrybą analizavusių dailėtyrininkų, jos paveiksluose atsispindi savita liaudiška pasaulėjauta, gilus žmogaus būties suvokimas.[1] Ankstyvuosiuose paveiksluose naudojami supaprastinti motyvai, vėlesniuose vyrauja sudėtingesnė erdvinė struktūra, panoraminė ir daugiafigūrė kompozicija, krikščioniškos tematikos siužetai. Paveikslams būdinga aiški kompozicinė sandara, vaizdų dekoratyvumas, metaforiškumas, įtaigus koloritas, melancholiška nuotaika, primityvi, tautodailės tradicijai artima tapysena. Nuo 1974 m. dalyvauja parodose.[2] Ji yra apdovanota Pauliaus Galaunės vardo Kultūros ministerijos premija, 2004 metais tapo respublikinio Adomo Varno tapytojų konkurso laureate. 2008 m. Tautodailininkų sąjungos fondas išleido apie Eleną Kniūkštaitę monografiją.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]