Elektromagnetinė spinduliuotė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šviesa kaip elektromagnetinė banga. E ir M – elektrinio ir magnetinio laukų amplitudės, λ – bangos ilgis.
Elektromagnetinių bangų spektras.

Elektromagnetinė spinduliuotė fizikoje reiškia elektromagnetinio lauko bangas (ar jų kvantus, fotonus), spinduliuojančias erdvėje ir nešančią elektromagnetinę spinduliavimo energiją. Pagal klasikinį apibrėžimą, elektromagnetinę spinduliuotę sudaro elektromagnetinės bangos – sklindantis erdvėje ir laike bei save palaikantis elektrinio ir magnetinio laukų trikdys. Trikdžio sklidimą galima paaiškinti pasitelkus elektromagnetinės indukcijos savoką. Pradiniu laiko momentu atsiradęs elektrinio (magnetinio) lauko šuolis gretimuose erdvės taškuose indukuoja magnetinį (elektrinį) lauką. Savo ruožtu, tuose erdvės taškuose atsiradę magnetiniai (elektriniai) laukai, dar toliau esančiuose taškuose indukuos elektrinius (magnetinius) laukus. Tokiu būdu nuo taško, kuriame atsirado staigus elektromagnetinio lauko pokytis, į visas puses judės sferinio bangos fronto pati save palaikanti elektromagnetinė banga. Prie elektromagnetinių bangų priskiriamos radijo bangos, mikrobangos, infraraudonosios bangos, regimoji šviesa, ultravioletinės bangos, Rentgeno spinduliuotės bangos ir gama spinduliuotės bangos.

Elektromagnetinėms bangoms, skirtingai nuo akustinių bangų, nėra būtina terpė – banga sklinda ir tuščioje erdvėje (vakuume).

Atradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektromagnetinių bangų egzistavimą 1864 metais numatė Džeimsas Klarkas Maksvelas. Eksperimentiškai elektromagnetines bangas atrado vokiečių fizikas Henris Hercas.

Sklidimo greitis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maksvelo lygčių išplaukia, jog elektromagnetinių bangų greitis vakuume lygus šviesos greičiui:

m/s.

kur

μ0 – magnetinė konstanta;
ε0 – elektrinė konstanta.

Priklausomai nuo bangos dažnio, bangos yra skirstomos į skirtingas rūšis (didėjančio dažnio tvarka): radijo bangos, mikrobangos, terahercinė spinduliuotė, infraraudonieji spinduliai, regimoji šviesa, ultravioletiniai spinduliai, rentgeno spinduliai, gama spinduliai. Iš minėtų bangų, radijo bangoms būdingas didžiausias bangos ilgis, o gama spinduliams – mažiausias. Labai mažas dažnių ruožas, vadinamas regimąja šviesa arba šviesa, yra matomas skirtingų organizmų

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]