Elektrinis paspirtukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Elektrinis paspirtukas gatvėje

Elektrinis paspirtukas (angl. electric kick scooter) – sausumos transporto priemonė, žmogaus jėga ir elektriniu varikliu varomas paspirtukas, tinkamas įveikti miesto atstumams. Paprastai variklis užsiveda, jeigu pirmiausia paspirtukas trumpą atstumą pastumiamas koja.

Įprastais elektriniais paspirtukais važiuojama stovint, jie yra kompaktiški, greitai sulankstomi, todėl lengvai transportuojami. Šią priemonę galima neštis rankoje, įsikelti į viešąjį transportą ar padėti į automobilio bagažinę. Patogu tuo atveju, jeigu važiuojama automobiliu, tačiau, jį palikus stovėjimo aikštelėje, reikia judėti po miesto centrą.

Naujausi paspirtukai gali turėti kelias vairavimo funkcijas, kruizo kontrolės prietaisą, patogią sėdynę, priekinius ir galinius stabdžius, amortizatorius, LED žibintus. Įrengiama elektroninė greičio svirtis su LCD ekranėliu, rodančiu važiavimo greitį, nuvažiuotą atstumą, akumuliatoriaus būseną, greičio režimą, odometrą. Pilnai pakrautu akumuliatoriumi galima nuvažiuoti ik 45 km. Naudojama kinetinės energijos regeneravimo sistema, padidinanti akumuliatoriaus autonomiją.

Dalyvavimas viešajame eisme[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektriniai paspirtukai – paspirtuko ir motorolerio derinį primenančios elektrinės transporto priemonės – pagal savo technines charakteristikas priskiriami ne elektriniams dviračiams, o mopedams, nes šių transporto priemonių didžiausias projektinis greitis gali viršyti 25 kilometrus per valandą, o didžiausia naudingoji galia – siekti daugiau kaip 1kW. Lietuvoje tokį elektrinį paspirtuką įregistravus „Regitroje“ ir turint vairuotojo pažymėjimą, juo galima važiuoti viešajame eisme. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka