Elektrinio lauko stipris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Elektrinio lauko stipris – vektorinis fizikinis dydis, savo skaitine verte lygus jėgai , veikiančiai vienetinį teigiamą krūvį :

.

Elektrinio lauko stipris yra pagrindinė elektrinio lauko charakteristika. Jo kryptis, esant teigiamam taškiniam krūviui, yra nukreipta nuo krūvio, o esant neigiamam krūviui – į krūvį. Elektrostatinės sąveikos jėgoms galioja superpozicijos principas. Elektrinio lauko stiprio matavimo vienetas SI sistemoje yra N/C arba V/m. Taškinio krūvio q sukurtas elektrinio lauko stipris taške, nutolusiame atstumu r nuo to krūvio, gali būti apskaičiuotas naudojantis Kulono dėsniu:

,
.

Elektrinio lauko stipris taip pat gali būti skaičiuojamas naudojantis tokia išraiška:

,

čia Jelektros srovės tankio vektorius ir σ - nuo medžiagos priklausantis elektrinis laidis.

Ryšys su potencialu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektrinis laukas gali būti sukurtas ne vien statiniu krūviu, bet taip pat kintant magnetiniam laukui. Elektrinio lauko stiprio ryšys su elektromagnetinio lauko potencialu bendru atveju užrašomas taip:

,

Tuo tarpu Faradėjaus indukcijos dėsnis, kur Bmagnetinė indukcija, turi tokį sąryšį:

.

Iš čia Maksvelo lygtis[1]:

.

Lygtyse – atitinkamai skaliarinis ir vektorinis potencialai, o  – gradiento operatorius (Nabla).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]