Elasmotherium

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Elasmotherium
Sibirinis elasmoterijus Elasmotherium sibiricum
Sibirinio elasmoterijaus (Elasmotherium sibiricum) morfologinė rekonstrukcija
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Neporakanopiai
(Wikispecies-logo.svg Perissodactyla)
Šeima: Raganosiniai
(Wikispecies-logo.svg Rhinocerotidae)
Pošeimis: Elasmotheriinae
(Wikispecies-logo.svg Elasmotheriinae)
Gentis: Elasmoterijai
(Wikispecies-logo.svg Elasmotherium)
Binomas
Elasmotherium
Fischer, 1808
Sinonimai
  • Enigmatherium
  • Stereoceros
Paplitimas:
Paplitimas
Elasmotherium genties nustatytų rūšių fosilijų radimviečių apytikslis žemėlapis

Elasmoterijai (Elasmotherium) – neporakanopių (Perissodactyla) būrio, raganosinių (Rhinocerotidae) šeimos labai stambių gyvūnų išnykusi gentis.

Elasmoterijai buvo paplitę Eurazijoje nuo Vakarų Europos iki Rytų Sibiro plioceno ir pleistoceno laikotarpiais. Rūšys giminingos, tačiau primityvesnės rūšys žinomos iš Kinijos, Irano ir Ispanijos vėlyvojo mioceno ir plioceno epochų.

Išsiskyrė didžiuliais kūno matmenimis: didžiausios rūšys mažiausiai 5 m kūno ilgio, 2,5 m aukščio ir iki 5 t svorio. Pagrindinis skiriamasis bruožas – stambi, kupolo formos išauga ant kaktos. Manoma, ant jos styrojo ilgas (virš 1,5 m) ir storas ragas. Kojos tripirštės, pakankamai lieknos, ilgesnės už kitų raganosių, tinkamos šuoliavimui. Dantys labai aukšti, skirti augalinės kilmės mitybai. Gyvavo kelios rūšys šių vienaragių. Žinomi susiję urvų piešiniai, aptikti Urale Rusijoje (Kapovos urvas), urvuose Ispanijoje. Dar nuo XIX a. egzistavo hipotezė, kad elasmoterijai – mitinio vienaragio prototipas.

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keturios rūšys eilės tvarka, nuo seniausios iki naujausios rūšies, kurios evoliucionavo viena iš kitos tarp vėlyvojo plioceno iki vėlyvojo pleistoceno laikotarpio: E. chaprovicum, E. peii, E. caucasicum ir E. sibiricum.

Fosilinių rūšių sąrašas:

  • Tipinė rūšis – Elasmotherium sibiricum, sin. Elasmotherium fischeri; aprašytas 1808 m., kildinamas iš ankstyvojo–viduriniojo pleistoceno Ukrainoje, Pavolgyje, Užvolgyje, Priešuralėje, Uzbekistane, Kazachstane, Kinijoje. Tikėtina, kūnas buvo apaugęs gauruotu kailiu. Randama jo atvaizdų urvų piešiniuose. Iki šiol manyta, kad elasmoterijai (Elasmotherium sibiricum) išnyko galbūt prieš 200 tūkst. metų. Tačiau studijoje, paskelbtoje žurnale „American Journal of Applied Science“, aprašoma gerai išsilaikiusi Kazachstane rasta kaukolė, priklausiusi daug vėliau gyvenusiam padarui. Tikriausiai paskutiniai tebegyveno prieš 37 tūkst. metų pr. m. e.[1] – maždaug tuo pačiu metu, kaip ir priešistoriniai žmonės[2]. Jų kūno ilgis buvo iki 4,5 m, o pečių aukštyje virš 2 m. Manoma, kad pietinėje Vakarų Sibiro dalyje šie gyvūnai išliko ilgiausiai.
  • Elasmotherium caucasicum, sinonimas Elasmotherium inexpectatum; rūšis išskirta 1914 m., kurios fosilijos rastos iš viduriniojo pleistoceno epochos (prieš 1,1–0,8 mln. m.) pietryčių Ukrainoje ir pietvakarių Rusijos regione į šiaurės rytus nuo Juodosios jūros. Yra rekonstruotas visas skeletas, kuris eksponuojamas Stavropolio muziejuje. Stambesnio sudėjimo, nei tipinė rūšis. Jo kūno ilgis siekė mažiausiai 5 m, o svėrė 3,6–4,5 tonas. Tai buvo stambiausia kvartero periode raganosinių rūšis.
  • Elasmotherium chaprovicum;
  • Elasmotherium peii aprašyta pagal atskirus dantis iš Kinijos Šansi plioceno. Gali būti Elasmotherium caucasicum sinonimais.
  • Elasmotherium primigenium;

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elasmotherium morfologiniai bruožai spėjami remiantis iškastais griaučių fragmentais, priešistorinių laikų urvuose ant sienų piešiniais ir šiuolaikinių raganosinių išvaizda:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. nature.com / Evolution and extinction of the giant rhinoceros Elasmotherium sibiricum sheds light on late Quaternary megafaunal extinctions; Pavel Kosintsev, Kieren J. Mitchell, Thibaut Devièse, Johannes van der Plicht, Margot Kuitems, Ekaterina Petrova, Alexei Tikhonov, Thomas Higham, Daniel Comeskey, Chris Turney, Alan Cooper, Thijs van Kolfschoten, Anthony J. Stuart & Adrian M. Lister | Article published: 26 November 2018
  2. delfi.lt / Žmonės ir „vienaragiai“ galbūt gyveno tais pačiais laikais

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka