El Pinakatės ir Didžiosios Altaro dykumos biosferos rezervatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
El Pinakatės ir Didžiosios Altaro dykumos biosferos rezervatas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
El Pinakatės vulkaninis laukas
El Pinakatės vulkaninis laukas
Vieta: Meksikos vėliava Meksika (Sonora)
Artimiausia didesnė gyvenvietė: Puerto Penjaskas
Žemėlapis rodantis El Pinakatės ir Didžiosios Altaro dykumos biosferos rezervatas vietą.
El Pinakatės ir Didžiosios Altaro dykumos biosferos rezervatas
Koordinatės: 32°0′0″ š. pl. 113°55′0″ v. ilg. / 32.00000°š. pl. 113.91667°r. ilg. / 32.00000; 113.91667Koordinatės: 32°0′0″ š. pl. 113°55′0″ v. ilg. / 32.00000°š. pl. 113.91667°r. ilg. / 32.00000; 113.91667
Plotas: 7146 km²
Įkurtas: 1993 m.
Valdymas: Instituto Nacional de Ecología
Commons-logo.svg Vikiteka: El Pinakatės ir Didžiosios Altaro dykumos biosferos rezervatasVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1410

El Pinakatės ir Didžiosios Altaro dykumos biosferos rezervatas (isp. Reserva de la Biosfera El Pinacate y Gran Desierto de Altar) – biosferos rezervatas ir UNESCO pasaulio paveldo objektas (nuo 2013 m.) šiaurės vakarų Meksikoje, Sonoros valstijoje, JAV pasienyje. Rezervatas apima plotus Sonoros dykumoje, į rytus nuo Kalifornijos įlankos. Pagrindinis objektas – Didžioji Altaro dykuma.

Vietovėje driekiasi vulkaninis skydas su senovinių ugnikalnių kūgiais, vadinamais Pinakatės kalvomis. Šie kūgiai ir krateriai susidarė kaip vulkaninių vyksmų, prasidėjusių prieš 4 milijonus metų ir paliovusių maždaug prieš 11 tūkst. metų, pasekmė. Rezervate auga ~540 augalų rūšių, sutinkama 40 žinduolių, 200 paukščių, 40 roplių rūšių. Čia gyvena endeminis šakiaragio porūšis Antilocapra americana sonoriensis, snieginiai avinai, šiurpieji nuodadančiai, dykuminiai vėžliai, endeminiai Pinakatės juodvabaliai (Eleodes).

Pirmieji šios vietovės gyventojai buvo San Diegito kultūros nešėjai, čia pasirodę ledynmečio pradžioje. Dabartiniai vietos gyventojai yra indėnai papagai. 1540 m. kraštą tyrė ispanas Melčioras Diasas, o 1698 m. – jėzuitų vienuolis Eusebijus Kinas. Iki pat XX a. vid. tai buvo labai atokus ir retai pašaliečių lankomas kraštas.